The Office ✨

2 Sezonas 23 Dalis

-Žinai, Amy, - Taehyung pakreipė galvą. - Bet kokiu atveju, tiesiog nužudysiu jį, - vaikinas pasakė trūktelėdamas pečiais ir apsisukęs ėmė artėti išėjimo link.
-Taehyung, prašau, nereikia, - suinksčiau ir pasivijusi jį atsistojau priešais.
-Ką tu siūlai, Amy? Palikti viską ramybėje ir manyti, kad viskas išsispręs savaime? Taip nebūna! Gal tavo gyvenime viskas ir paremta fėjomis ir drugeliais, bet aš gyvenu realybėje! Niekas niekada neišsisprendžia! Jei pagaliau jautiesi laimingas, kažkas ateina ir atima visą tavo laimę! Niekas niekada nebūna savaime, Amy! - Taehyung šaukė ant manęs, o tuomet mane stumtelėjęs išejo iš kabineto smarkiai trinktelėdamas durimis.
Lėtai sukritau ant grindų ir giliai įkvėpiau.
-Sveika, Amy, mačiau Taehyung išeinan... Kas nutiko? - Sana įėjo ir kiek sunerimo pamačiusi mane ant grindų.
-Manau, kad viskas baigta, - sumurmėjusi trūktelėjau pečiais.
-Dieve, Amy, tavo akys stiklinės. Nurimk. Viskas gerai, - Sana apsikabino mane ir po poros minučių aš pratrūkau.

Taehyung pov.

Susinervinęs perjungiau bėgį. Tas šūdžius nenusipelnė gyventi. Myliu Amy ir neleisiu, kad ji išgyventų tokius dalykus. Žinau, kad gal persistengiau kabinete, bet tikiuosi ji neperreaguos. Amy juk žino, kad myliu ją.
Įsukau į prabangaus namo kiemą ir išlipęs iš mašinos pabarbenau į duris.
-Sveikas, Taehyung. Malonu tave matyti, - Smith atidaręs duris pasisveikino, o aš užsimojęs trenkiau į jo veidą.
-Daugiau niekada neprisiartinsi, negrasinsi ir net neužsiminsi apie Amy! - garsiai pasakiau ir padovanojau jam dar kelis smūgius.
Mano telefonas ėmė skambėti. Atsistojau, kadangi vyras jau buvo beveik prarandantis sąmonę. Išsiimęs telefoną nužvelgiau Sanos numerį ir numečiau ragelį. Ne dabar.
-Jei dar nors kartą ką nors pasakysi ar padarysi Amy, tau bus daug baisiau, - pagrasinau ir uždaręs jo namų duris prisiartinęs prie mašinos įsėdau į ją. Jaučiuosi geriau, tačiau kažkas vis dar negerai.
-Velniop viską, - sumurmėjau ir užvedęs mašiną pajudėjau vieno iš prabangiausių barų mieste.

Sana pov.

Felix parvežė mane ir niekaip nenustojančią kūkčioti Amy namo. Tas šūdžius numeta ragelį, o Amy vis kartoja, jog jis nuvažiavo pas kitą.
Namuose padariau draugei mėtų arbatos, tačiau ji nemirksėdama raudonomis akimis žudė sieną. Man baisu ją tokią matyti.
-Mažute, nurimk. Viskas gerai. Jūs susitaikysite, - stengiausi raminti ją.
-Taehyung mane šitaip vadindavo, - Amy sumurmėjo ir atsiduso.
-Amy, baik! Tu susirgsi depresija jei taip ir toliau! - subariau ją ir pakišau arbatą prie jos. Draugė lėtai atsisuko į mane ir nužvelgė arbatą mano rankose.
-Ką aš be tavęs daryčiau... - ji retoriškai paklausė ir paėmusi puodelį prisiglaudė prie manęs, o aš ją smarkiai apkabinau.
Po maždaug poros valandų Amy užmigo, todėl šiltai užklojau ją palikdama miegoti ant sofos. Vėl pabandžiau paskambinti Taehyung, tačiau jo telefonas jau buvo išjungtas.
Jeigu aš rytoj jį pamatysiu, jam maža nepasirodys.

Taehyung pov.

-O gal vis dėl to nori užlipti į viršų? - kažkokia barbė suko plaukus ant piršto su dvimetriniu nagu.
-Aš turiu žmoną, - pasakiau užsiversdamas stikliuką tekilos.
-Kaip nori, - mergina pasidavė ir nuėjo nuo manęs. Išgėriau jau beveik pusę butelio, tačiau Amy neiškrenta man iš galvos. Nenoriu jaustis, jog padariau kažką blogo. Žinau, kad jai nepatiks, jog sumušiau tą šunsnukį, tačiau taip reikėjo.
-Mergina? - barmenas priėjo prie manęs.
-Būtų gerai, jei ji reikštų tik merginos vaidmenį man, - pasakiau nužvelgdamas jį.
-Ir ką ji taip pridirbo? - vaikinas valė stiklinę.
-Ji nieko nepridirbo. Ji negaletų. Amy yra angelas ir visi tai žino. Aš eilinį kartą susimoviau, - atsidusau ir vėl įsipyliau gėrimo į stikliuką.
-Tuomet neturėtum būti čia. Turėtum prie jos namų durų stovėti su puokšte rožių, - barmenas pasakė.
-Nemokyk manęs, - sumurmėjau.
-Nesakau nieko blogo. Tiesiog pagal jos apibūdinimą, ji dabar turėtų raudoti kruvinomis ašaromis, jei ji tave tikrai myli, - jis pasakė ir mano akyse atsirado nuostabus Amy veidas, kuriuo ritosi ašaros.
-Amy mane labai myli. Šūdas, tu teisus. Reikia važiuoti pas ją, - atsistojau.
-Paskubėk, nes jei ji ką pasidarys, bus vėlu, - barmenas pasakė galutinai mane išgąsdindamas.
Skubiu žingsniu išėjau iš baro į tamsią naktį. Turiu tučtuojau gauti rožių ir nusigauti iki Amy namų. Ji supyks, jei girtas atvažiuosiu sava mašina, todėl privalau išsikviesti taksi. Melsiuosi, jog ji nemiegos ir ji atidarys duris, o ne Sana.

Amy pov.

Pabudau apie vidurnaktį dėl troškulio. Man labai skaudėjo galvą dėl ašarų vakare, todėl manau, jog ir atrodau kaip zombis. Nušliaužiau iki virtuvės ir išgeriau tris stiklines vandens. Grįžau į svetainę ir sunkiai atsisėdusi ant sofos atsidusau. Staigiai atsisukau durų link kai kažkas pabarbeno į jas. Susiraukusi priėjau prie durų ir atidariau jas.
Priešais mane stovėjo mano mylimas vyras su puokšte gėlių, tačiau jis kiek svyravo, įrodydamas, kad gėrė.
-Mažute, a...
-Gėrei? - paklausiau. Džiaugiuosi, jog koridoriuje neįjungiau šviesos, todėl jis nemato nuverktų mano akių.
-Truputėlį, - jis kiek susiraukė, bet tuomet pasirėmė į sieną. - Aš labai atsiprašau, meile...
-Važiuok namo, Taehyung, - atsidusau.
-Ne. Aš negaliu. Nenoriu gyventi be tavęs. Nepyk ant manęs, prašau. Negyvensiu be tavęs. Aš nusižudysiu, - vaikinas ėmė kalbėti.
-Taehyung, ką tu čia nusišneki? Važiuok namo, pailsėk, išsimiegok ir rytoj pakalbėsime. Prašau tavęs, - pakreipiau galvą
-Rytoj pakalbėsime? - jis kilstelėjo antakius.
-Pakalbėsime, pakalbėsime. Dabar būk geras, išsikviesk taksi ir važiuok namo, - pamaldavau.
-Gerai. Tu teisi. Imk. Čia tau, - Taehyung atkišo gėles man.
-Ačiū. Dabar eik, - paėmiau gėles.
-Einu,-jis pasakė ir sunkiai nusvyravo link jo jau laukiančio taksi. Nuvažiavus taksi uždariau daris ir suklupau prie durų.
Jis eilinį kartą viską pamirš ir rytoj mudu vėl busime nepažįstamieji.

Gero savaitgalio!