The Office ✨

2 Sezonas 5 Dalis

Puikiai žinojau, kad neištversiu čia būdamas vienas. Pasikviečiau Jungkook,Jhope, Jimin ir Namjoon. Privalėjau pakviesti ir Saną, nes ji jos geriausia draugė. Turėčiau paskambinti ir jos mamai, tačiau neturiu jos numerio ir nenoriu jos jaudinti. Juk Amy išgyvens.Tikriausiai.
Vaikinai atvyks kiek vėliau, kadangi jie turi ilgesnį kelią iki čia.
Stoviu ir matau link manęs artėjančią įsiutusią, bet verkiančią Saną.
-Tu dėl visko kaltas,- ji ėmė kumščiais daužyti mano krūtinę, tačiau jautėsi, lyg uodo įkandimai. Nestabdžiau jos. Žinau, kad tai yra tiesa.
Felix buvo už jos. Suėmęs merginą už pečių jis atitraukė ją nuo manęs ir jiedu smarkiai apsikabino.
Dabar padaryčiau bet ką, kad galėčiau apsikabinti Amy.
Visi trys atsisėdome and kėdžių. Dvi valandos jau praėjo. Bijau, kad Amy kažkas negerai. Nepatraukiu akių nuo prabangaus laikrodžio, kurio sekundinė rodyklė, atrodė, rodo valandas.
Jei ji mirs, aš tikrai galėsiu nusižudyti. Ką aš pasakysiu jos mamai? Jos sesutė ir taip serga, o jei jos vienintelės vilties, Amy, nebebus...
Galų gale, aš neišgyvensiu be jos. Jau pasiilgau Amy didelių akučių, tų rudų besiplaikstančių plaukų ir plakančios širdutės, kuri puikiai jautėsi, kai kiekvieną kartą mudu apsikabindavom.
Dabar suprantu ką mama turėjo omenyje sakydama, jog kai žmogus miršta, apgalvoji visas su juo praleistas akimirkas.
Šūdas. Amy nemirs. Jai viskas bus gerai.
Netrukus į ligoninę įėjo ir mano keturi draugai. Sana juos kreivai nužvelgė, tačiau atsidususi grąžino žvilgsnį į baltas grindis.
-Aš sakiau, kad gerai nesigaus,- Jungkook tučtuojau pasakė, tačiau tuomet broliškai mane apsikabino. Manau, jis supranta, jog ir aš ją įsimylėjau.
Vaikinai susėdo šalia, o aš vėl grąžinau žvilgsnį į laikrodį.
Noriu ją pamatyti. Kuo greičiau. Pasiilgau jos.
Kai durys prasivėrė aš staigiai pakėliau galvą ir atsistojau. Seselė, su kuria kalbėjau prieš operaciją nužvelgė visus laukiančius ir šyptelėjo.
-Merginos būklė dar labai sunki. Operacija vis dar vyksta. Privalau pranešti naujienas, kurias sužinojome operuojami. Mes buvome įsitikinę, jog trombas yra krūtinėje, tačiau nežinojome kurioje vietoje tiksliai, todėl turėjome ją atverti nuo kaklo iki krūtinės apačios. Tuomet paaiškėjo, jog trombas nėra šalia širdies, kas tikrai turėtų jus nuraminti. Mergina jau turi virš penkiasdešimt procentų išgyventi. Pacientei trombas yra visai netoli plaučių, todėl jos kvėpavimas pasunkėjo. Širdis jau nebeplakė, tačiau smegenys nenustojo dirbti. Šiuo metu, mergina gyva ir jos širdis plaka įprastai, trombas išimtas, tačiau mes turime įsitikinti, jog nėra daugiau trombų. Tai užtruks dar galbūt valandą. Po to susiūsime pjovimą ir viskas priklausys tik nuo merginos. Manau, jog ji gyvens, tik gali užtrukti, kol ji atsibus po operacijos,- ji paaiškino. Nežinau, ar turėčiau džiaugtis. Dar nežinau ar ji gyvens. Žinoma, tikiuosi, bet...
-Ačiū,- linktelėjau. Seselė atsakė tuo pačiu ir nuėjo registratūros link.
-Žmogau, jai viskas gerai,- Jhope nusišypsojo. Kad aš sugebėčiau būti toks pozityvus.
Nieko nesakęs vėl atsisėdau į kėdę ir užverčiau galvą. Nagi, Amy, tu gali. Pabusk ir aš padarysiu viską, jog tu būtum laiminga.
-Pone Taehyung?- Sana oficialiai kreipėsi. Šis kreipinys, man labai primena Amy. Man viskas primena ją. Žvilgtelėjau į ją ir kilstelėjau antakį.- Ar skambinote Amy mamai?
-Ne. Neturiu jos numerio, o Amy telefonas vis dar biure. Ji nebuvo jo pasiimusi. Manau, jog jos mamai ir taip sunku. Amy pati viską papasakos kai pabus,- sumurmėjau ir vėl grąžinau galvą į nepatogią padėtį.

Po dar labai labai daug laiko operacinės durys vėl atsidarė. Mes vėl visi pašokom, pamatę chirurgą.
-Pacientė visiškai sveika. Dešint minučių vėliau ji būtų atsiradusi ligoninėje ir ji būtų po baltu užklotu.Šiuo metu ji pooperacinėje komoje, tačiau pagal mano patirtį ir jos rezultatus, ji turėtų pabusti visai netrukus. Panelė pervežta į paprastą palatą, tačiau ją stebi gydytojai,- jis paaiškino.
-Ar galima pas ją?- susiraukiau ir puikiai girdėjau, kaip Namjoon prunkštelėjo.
-Šiaip, ne, tačiau jūs laukėte čia keturias valandas.Palydėsiu jus,- chirurgas pasakė ir ėmė eiti koridoriumi.
-Tylėk,- sumurmėjau Namjoon kuris tyliai juokėsi.
Chirurgas nuvedė mus visus prie vienos palatos. Aš nieko nelaukęs įėjau į palatą ir uždaręs duris nužvelgiau pabalusią Amy. Ji net nepanaši į save.
Seselė kiek susiraukusi nužvelgė mane.
-Man chirurgas sakė, jog galiu ją aplankyti,- paaiškinau.
-Gerai. Jei kas nors nutiks, kvieskite,- Seselė linktelėjo ir išėjo, palikdamas mane vieną su Amy.
Priėjau prie merginos ir atsisėdau ant lovos kraštelio. Paglosčiau jos rudus plaukus ir šyptelėjau. Ji tokia graži. Kodėl niekuomet neatkreipiau dėmesio į tai?
-Labas, Amy,- tyliai sukuždėjau. Keista, jog ji neatsako, bet tikiuosi ji mane girdi. Stebėjau Amy akis ir mintyse meldžiausi, jog jos atsimerktų.- Žinai, niekad nebūčiau pagalvojęs, kad sudominsiu tokią kaip tu... O juo labiau, kad tave įsimylėsiu,- atsidusau, nuleisdamas akis ir paimdamas jos ranką.-Aš tikrai myliu tave. Tu pirmas žmogus po mamos, kurį šitaip myliu. Baisiai nuskambės, bet tave myliu labiau, nei ją,- papurčiau galvą ir šyptelėjau,- ji man nusuktų ausį už šitai,- sukikenau.- Būtinai supažindinsiu tave su ja... Kodėl aš apie šitai šneku? Nagi, pabusk. Jaučiuosi kvailai kalbėdamas su savimi. Atsimerk, Amy. Atsimerk ir pasakyk, kad myli mane. Aš pasistengsiu padaryti viską, jog tu būtum laiminga,-spustelėjau jos ranką.
-Žinoma, kad myliu tave,- silpnas balsas pasakė priešais ir aš pakėliau akis į Amy. Ji labai silpnai šypsojosi ir žiūrėjo į mane.
-Amy,- išsišiepiau ir atsargiai apkabinau ją. Ji pakėlusi ranką uždėjo man ant nugaros ir paglostė.- Kaip jautiesi? Nieko neskauda?- atsitraukiau nuo jos.
-Jaučiuosi prastai. Kolkas neskauda nieko, bet manau dar veikia nuskausminamieji,- Amy sumurmėjo.
-Ar turiu pranešti, jog tu pabudai?- kiek susiraukiau.
-Jeigu nori, kad tave išvarytų, žinoma,- ji sukikeno.
-Tai aišku nenoriu,- papurčiau galvą ir šyptelėjau. Neatitraukiau akių nuo jos.
-Kodėl taip žiūri?- Amy šyptelėjo.
-Tu labai graži. Aš galvojau, jog tu nebepabusi,- atsidusau.- Ką aš būčiau daręs be tavęs?
-Gyvenęs, Taehyung. Neturėtum kito pasirinkimo,- ji nusišypsojo. Papurčiau galvą, bet man nespėjus atsakyti palatos durys atsivėrė ir įėjo seselė.
-Kodėl nepranešėte, jog ji pabudo? Panele, kaip jaučiatės? Atsiprašau, bet jums reikėtų išeiti,- ji kreipėsi į mane. Nepatenkintas atsisukau į seselę, bet Amy spustelėjo mano ranką, todėl vėl žvilgtelėjau į ją.
-Eik. Pasakyk Sanai, jog man viskas gerai. Kiek vėliau susitiksim,- Amy šyptelėjo. Linktelėjau ir pasilenkęs pabučiavau jos kaktą, o tuomet atsistojau. Amy žiūrėjo į mane su šypsena, todėl visiškai nenorėjau išeiti. Seselė nuėjo prie Amy, taip atitraukdama jos dėmesį nuo manęs, todėl ir aš išėjau.
-Ar aš gerai girdėjau?- Sana su šypsena žiūrėjo į mane.
-Ji pabudo. Jai viskas gerai,- taip pat nusišypsojau.
-Juk sakiau,- Jhope atsistojo ir vėl broliškai apsikabino mane.
-Jau galvojau, kad apmovei mane sakydamas, kad supažindinsi mane su ja,- Namjoon nusijuokė, kai Jhope atsitraukė.
-Tai palaukit. Man nedašunta. Tu žinai, jog tu jai patinki? Jei nežinai, tai nesakyk kad aš pasakiau,- Sana pasakė.
-Pasenusios žinios. Mes jau pora,- pasakiau Sanai ir vaikinai suužė. Sana išpūtė akis.
Seselė išėjo atkreipdama visų mūsų dėmesį.
-Merginai bus privaloma didelė priežiūra. Norėčiau paaiškinti kelis dalykus jai pačiai ir tam žmogui, kuris bus su ja,- ji pasakė.
-Ji gyvens pas mane,- pasakiau.
-Pala, ką?- Sana nepatenkinta sumirksėjo.
-Tu eini į darbą,- paaiškinau.
-Tu irgi!- ji trūktelėjo pečiais.
-Aš pats sau bosas. Galų gale, mano namuose yra darbuotojai kurie galės prižiūrėti ją,- kilstelėjau antakį.
-Laimėjai,- ji sumurmėjo.
-Ateikite į palatą. Merginai dar taip pat nieko nesakiau,- seselė pakvietė. Vėl įėjęs į palatą nusišypsojau Amy ir ji atsakiusi tuo pačiu ištiesė ranką, kurią netrukus aš suėmiau.
-Išrašysiu jums antritrombozinius vaistus, kurie skystins kraują, taip pat vaistus nuo skausmo, kadangi gyjant dar gali skaudėti. Taip pat vitaminų kraujui skystinti. Svarbiausia, jokių liemenėlių ir jokio sekso bent jau mėnesį. Siūlai gali trūkti ir jūs nukraujuosite. Kiekvieną antradienį ir penktadienį reikės ateiti parodyti krutinę ir bus pakeičiami vaistai ant siūlės, bei pleistras, kadangi šioje vietoje negalime apibintuoti. Kol neužgis siūlė, kas gali trukti maždaug mėnesį, kaip jau minėjau, jūs negalite dirbti sunkaus darbo, todėl parašysiu jums atleidimą nuo darbo,- seselė pasakė.
-Aš nežinau ar tai būtina,- Amy sumurmėjo ir žvilgtelėjo į mane.
-Jei tu galvoji, kad tas šūdžius mane įtikino savo melais, tu labai klysti. Tu vis dar dirbi pas mane,- prisimerkiau. Amy nebuvo labai patenkinta dėl keiksmažodžio šalia seselės.
-Manau, tai viskas. Pacientei reikėtų pailsėti. Rytoj ją išleisime,- ji pasakė ir palinkėjusi sveikatos išėjo.
-Nesikeik prie svetimų žmonių,- Amy susiraukė. Nusišypsojau.
-Tu tokia miela,- papurčiau galvą ir ji paraudo, dėl ko nusijuokiau.- Tau reikia pailsėti, gerai?- paglosčiau jos skruostą.
-Gerai. Aš kaip ir noriu miego, tačiau... Um... Gal gali pasilikti?- Amy paprašė.
-Aš ir nesiruošiau išeiti,- mirktelėjau ir ji nusišypsojo. Tuomet ji įsitaisė lovoje nepaleisdama mano rankos.
Dieve, ir kodėl aš šitaip švaisčiau savo laiką, kai toji kurios man reikia, buvo visai čia pat?

Sveikutės. Naujienos tokios, jog dalis pradėsiu kelti dažniau, du kartus į savaitę. Pirmadieniais ir penktadieniais ❤️ Lauksiu vote ir nuomonių!