The Office ✨

2 Sezonas 18 Dalis

        Taehyung pov.
Palikau Amy parduotuvėje, suknelių skyriuje, jog ji išsirinktų daugiau suknelių, o pats norėjau nueiti į tualetą, tačiau vos išėjus priešais mane atsirado daug žmonių su kameromis ir aš atsidusau. Jau tikėjausi, kad niekas nepastebės.
-Sveiki, Pone Taehyung. Kažkas pastebėjo jus su mergina. Ar turite ką nors apie tai pasakyti?-arčiausiai manęs esanti žurnalistė paklausė.
-Galiu pasakyti, kad jie gerai mato, - dirbtinai nusijuokiau. Tėvas vistiek viską žino, o aš taip ir neišsiaiškinau ką Amy galvoja apie visą šitą populiarumo reikalą.
-Ir kam gi šįkart pasisekė? - ji paklausė nusišypsodama.
-Greičiau pasisekė ne jai, o man, kad ją radau. Dabar atsiprašysiu, - nusišypsojau ir praėjau pro visus susirinkusius žmones, kurie dar šūkavo įvairius klausimus apie mano mergytę.
Grįžęs iš tualeto, ačiū Dievui, jų neberadau. Įėjau į parduotuvę ir akimis susiradau Amy. Priėjau prie jos, o ji nužiūrinėjo vieną iš suknelių, tačiau apsigalvojusi padėjo ją atgal.
-Aš grįžau, - nusišypsojau ir ji atsisukusi taip pat nusišypsojo.
-Aš nieko neišsirinkau. Čia visos kainos didžiulės, kas man nepatinka, - Amy sumurmėjo.
-Ir kaip man reiks tave įpratinti, jog nežiūrėtum į kainą būdama su manimi?- atsidusau ir apsikabinau merginą. Ji smarkiai suspaudė mane.-Nemanai, kad dar turėtume apsilankyti apatinių skyriuje? - paklausiau ir mergina pakėlė akis į mane.
-Tik ne su tavim, - ji išpūtė ir taip dideles akis.
-Žinoma, kad su manim. Bet tau reikia daugiau suknelių. Tau jos labai tinka, - pasakiau atsitraukdamas. Nužvelgiau kelias sukneles ir išėmiau vieną iš jų. Šitaip mes rinkomės ir visus kitus drabužius, kuriuos jau nusipirkome. Ji visai nenori nieko pirkti.- Ką manai apie šią? - kilstelėjau antakį.
-Taehyung, įsivaizduok kaip aš atrodysiu su ja, - ji atsiduso.
-Taip, ši suknelė yra pakankamai atvira, tačiau nieko blogo jei kartais atrodysi seksualiai, tiesa? - kilstelėjau antakį.
-Gal ir nieko blogo, bet su šita aš atrodysiu kaip eilinė gatvės... Nu žodžiu,- ji sumurmėjo ir atėmusi suknelę pakabino į vietą. Atsidusau su šypsena.
-Myliu tave, - sukuždėjau jai į ausį stovėdamas Amy už nugaros ir jos veidą papuošė šypsena. Šito aš jau buvau pasiilgęs.-Dabar būk gerutė ir nuoširdžiai parodyk kas tau patinka, gerai? - paprašiau.
-Bet tai nereiškia, jog tu tai pirksi, gerai? - ji ėmė tyliai derėtis dėl ko aš nusijuokiau.
-Gerai,-sutikau su ja. Ji atsitraukė nuo manęs ir nuėjo kiek toliau nuo vietos kur stovėjome mes ir pasiemė kelias sukneles ir nerodžiusi jų man užsimetė ant parankės. Kilstelėjau antakius.
-Aš jas apsivilksiu, jog pasakytum ar jos man tinka, gerai? - ji paklausė.
-Gerai. Eime prie persirengimo kabinų, - pasakiau ir kartu su ja nuėjau prie jų. Ji įlindo už tamsiai raudonos širmos ir užsitraukė ją, o aš atsisėdau ant fotelio, laukdama ką ji man parodys.
-Taehyung, - mergina pakvietė mane po kelių minučių.
-Apsivilkai? Išlysk, - nusišypsojau.
-Nemanau, kad tu norėtum, jog aš išlysčiau. Ateik, - ji pasakė ir aš susiraukiau. Priėjau ir pravėręs širmą nurijau seiles. Ji stovejo atsukusi nugarą į mane ir žiūrėjo į veidrodį, kur puikiai matė mano reakciją. Amy buvo pasipuošusi nuostabia balta ir aptemta suknele.
-Tu atrodai fantastiškai, - sumurmėjau ir ji nusišypsojusi nuleido akis.- Gerai, kad neišėjai iš čia. Žinai, kiek suskių būtų nužiūrėję tave?- sumurmėjau.
-Dabar išeik, - ji pastūmė mane, kadangi pats tikrai nebūčiau išėjęs. Ji vėl pasislėpė, o aš atsisėdau į vietą, kur sėdėjau prieš tai.
Žvilgtelėjau į išėjimą iš parduotuvės. Ten stovėjo dvigubai daugiau žurnalistų ir aš atsidusau. Ramiai iš čia neišeisime.
Amy išėjo su vėl balta suknele. Dieve, aš pavyzdžiu sau.
-Ir kaip? Ji patogi, - ji apsisuko su šypsena.
-Atrodai fantastiškai, kaip ir visada. Ateik arčiau, - pasikviečiau ją. Ji priėjo ir stovėjo prie pat manęs, tarp mano kelių. Mergina pasilenkusi pabučiavo mane ir vėl išsitiesė. - Žiūrėk man į akis ir nesižvalgyk labai. Ten prie durų stovi daugybė žurnalistų. Jei tu nenori, aš tuojau paskambinu ir jie bus išvaryti iš čia. Jie gali tavęs paklausti įvairių klausimų, todėl viskas gerai, jei nori vengti jų.
-Viskas gerai, Taehyung. Man viskas tinka, jei tu šalia, - ji nusišypsojo.
-Tu gali likti su šita suknele? Atrodai nuostabiai,-sumurmėjau.
-Nežinau. Tu pasidomėk, o aš pasiliksiu prie daiktų, - ji nusišypsojo. Linktelėjau ir ji nuėjo į kabiną, o aš nuėjau prie pardavėjos.
-Sveiki, kuo galiu padėti? - ji šyptelėjo.
-Laba diena. Ar gali mano mergina likti su suknele už kurią sumokėsiu? - paklausiau.
-Žinoma. Ar jūsų mergina trečioje kabinoje? - ji paklausė. Linktelėjau. - Maždaug mačiau ką ji pasiimė. Jei norite galite pasiruošti mokėti, kai ji ateis, dar kart peržvelgsiu ir sumokėsite.
Linktelėjau ir parašiau žinutę merginai, kad ji ateitų. Amy išėjo iš kabinos su suknelėmis ir kai kurias jų pakabino atgal, dėl ko aš susiraukiau.
-Tiesa, nesakykite garsiai, kiek reikia mokėti. Mokėsiu kortele, tad tiesiog sumokėsiu ir viskas, - pasakiau. Pardavėja linktelėjo. Amy priėjusi mandagiai pasisveikino, o aš paėmiau drabužius iš jos rankų ir padaviau pardavėjai. Ji sudėjo drabužius į maišelį. Sumokėjau už prekes, kas Amy nepatiko ir pardavėja padavusi Amy maišelį palinkėjo geros dienos.
Prieš išeinant iš parduotuvės Amy smarkiai suspaudė mano ranką, greičiausiai pati to nepajusdama.

         Amy pov.

Myliu Taehyung ir žinau, kad šitoks dėmesys jam įprastas, tačiau man kiek neramu. Mums išėjus pasigirdo daugybė klausimų, kurių net pusės nesugebėjau išgirsti.
-Praleiskite, - Taehyung paprašė ir nekreipdamas į juos dėmesio praėjo pro juos, kol mano akys lakstė tarp visų šitų žmonių.
-Eikš, - Taehyung meiliai pasakė man ir spustelėjęs ranką prisitraukė prie pat savęs.
-Panele, kuo jūs vardu? Ar jūs esate modelis? Kur judu susipažinote? - skraidė įvairūs klausimai, tačiau mums išėjus į lauką žurnalistų jau nebebuvo.
-Ateik į mašiną, - jis nusivedė mane iki mašinos. Abu įsėdom į mašiną, o aš palikau pirkinius ant galinės sėdynės.
-Ar viskas gerai?- Taehyung prisimerkė.
-Viskas gerai. Jie tiesiog... Smalsūs, - šyptelėjau.
-Jie tiesiog įkyrūs, - Taehyung mirktelėjo.
-Važiuojam? - paklausiau.
-Geros kelionės bučinukas? - Taehyung kilstelėjo antakį prajuokindamas mane. Pasikenkusi pabučiavau jį ir jis su šypsena užsisegė saugos diržą ir užvedė automobilį.
-Taigi, ką tu manai apie populiarųjį gyvenimą?- Taehyung paklausė.
-Manau sunku, - nusijuokiau.
-Nėra sunku. Tiesiog jokios privačios erdvės,-jis trūktelėjo pečiais.
-Parašysiu mamai, kad jau atvykstam, - pasakiau. Taehyung linktelėjo ir aš pasiėmusi telefoną parašiau žinutę. Įsijungusi internetą kiek susiraukiau, kadangi atėjo daug pranešimų iš soc. tinklų. Pasižiūrėjau į vieną iš tinklų. Čia buvo milijonai nuotraukų kur esu aš ir Taehyung. Iš visų pusių, tiek parduotuvėje, tiek už jos ribų. Na, žinoma ir daugybė komentarų. Didžioji dalis jų buvo palaikantys ir smalsaujantys, bet buvo ir mane žeidžiančių komentarų.
-Ką darai, mažute?- Taehyung pasmalsavo.
-Tik... Um... Domiuosi, - sumurmėjau. Taehyung staigiai paėmė mano telefoną iš rankų ir pasidėjo sau ant kelių.
-Jokių komentarų skaitymų, - jis sudraudė.
-Ką? Kodėl? - suinkščiau.
-Žmonės žiaurūs, Amy. Nenoriu jog kažkas tave skaudintų, - Taehyung pasakė ir aš nusišypsojau, kadangi tai tikrai buvo miela.
-Tu mielas, bet mane jau tiek kartų skaudino, kad pora komentarų nieko nepadarys, - pasakiau ir norėjau paimti telefoną, tačiau Taehyung jį pasidėjo ant sedynės kitoje pusėje.
-Net negalvok, Amy, - jis griežtai pasakė. Suniurzgėjusi sunėriau rankas ant krūtinės ir nusisukau į langą. Žinoma, vaidinu. Myliu jį ir žinau, kad jis nori tik gero. - Gerai, meile. Nepyk. Daryk kaip nori, tačiau įspėju, jog tas tave įskaudins, - Taehyung pasakė ir grąžino man telefoną. Jis atrodė ir piktas, ir liūdnas.
-Taehyung, aš tik juokauju. Myliu tave, - sukikenau padėdama telefoną.
-Aš taip pat tave myliu, todėl nenorėčiau, kad lystum į socialinę erdvę. Ten yra gerų dalykų, tačiau daug daugiau dalykų, kurie tave įskaudins. Nelysk ten, gerai? Pažadėk man, - jis suėmė mano ranką.
-Žinoma. Aš pažadu. Tu tai žinai geriau, - nusišypsojau.
-Jei nori, eik ten, tačiau neskaityk komentarų. Niekada, Amy, - jis spustelėjo mano ranką.
-Gerai, meile, - nusišypsojau ir Taehyung atsisukęs taip pat nusišypsojo pridėdamas mirktelėjimą.

Nenustygau vietoje atvažiavus į Liverpulį, o kai priartėjome prie mamos namų negalėjau išsedėti vietoje.
-Ramiai, meile. Ramiai, mažute, - Taehyung nusijuokė ramindamas mane. Jis sustabdė mašiną mamos kieme.
-Aš tave labai myliu, - pasakiau ir suėmusi jį už skruostų smarkiai pabučiavau. Taehyung vieną ranką užmetė and nugaros, o kitą priglaudė prie mano plaukų. Atitraukiau lūpas, tačiau suglaudžiau mūsų kaktas.
-Myliu tave labiau, - Taehyung sumurmėjo žiūrėdamas į mane savo giliomis akimis.
-Ačiū tau už viską, - šyptelėjau ir atsitraukusi prisiglaudžiau prie jo peties. Neįsivaizduoju kaip aš taip sugebėjau.
-Kažkas labai norėjo čia atvažiuoti, - Taehyung priminė.
-Eime, - nusišypsojau ir atsitraukusi iššokau iš mašinos. Taehyung nusijuokė ir taip pat išlipo iš automobilio. Įsikabinau į jo didelę ranką ir nusitempiau vaikiną iki namų durų.