The Office ✨

3 Sezonas 10 Dalis

Mums privažiavus prie didelio pastato, ėmiau nervintis, jog reikėjo nevažiuoti. Bijau, jog jis supyks. Mums išlipus iš mašinos apsidairiau. Kitoje gatvės pusėje pora merginų išsižiojo pamačiusios mane ir išsitraukusios telefonus ėmė fotografuoti. Sukikenus pamojavau joms ir Jungkook pakvietus nusekiau jį.
-Tau nebūtina bendrauti su Taehyung fanėm, - Jungkook kiek susiraukė.
-Žinau, bet tai miela, - nusišypsojau. Jungkook tik papurtė galvą ir nusivedė mane į liftą. Kuomet jis pakilo iki devinto aukšto, sustojo.
-Kiek čia aukštų? - sumurmėjau.
-Dvylika, - Jungkook pasakė praleisdamas mane išeiti pirmą.- Štai ten,- jis parodė į vienas duris. Linktelėjau ir priėjusi pabarbenau į jas.
-Užeikit, - Taehyung balsas nuskambėjo ir aš lėtai atidariau duris. Kaltai nusišypsojau vaikinui įeidama į kabinetą.
-Amy? Ką tu čia darai? - jis paklausė atsistodamas. Na, neatrodo labai laimingas, jog aplankiau.
-Aš pasiūliau, - Jungkook iškart prisiimė kaltę.
-Tu dabar turėtum būti namuose ir ilsėtis, - Taehyung gan piktai pasakė, tačiau išėjus iš už stalo smarkiai mane apsikabino.
-Atvežiau tau tuos dokumentus kur sakiau, - Jungkook pasakė ir priėjęs padėjo juos ant stalo.
-Gerai. Ačiū. Gali palikt mane su Amy? Noriu pakalbėti su ja, - Taehyung paprašė švelniai atitraukdamas mane nuo jo. Pasimetusi nužvelgiau rimtą mylimojo veidą.
-Gerai. Nueisiu kavos, - Jungkook trūktelėjo pečiais ir išėjo iš kabineto.
-Sėsk, mažute, - Taehyung paprašė ir pats atsisėdo prie stalo. Atsisėdau priešais vaikiną.
-Ar žinai kodėl noriu su tavimi pakalbėti? - Taehyung lėtai pakėlė akis į mane. Pasimetusi papurčiau galvą.
Nejaugi aš kažką padariau blogai?
Taehyung atsiduso ir pasiėmė telefoną. Kažką jame darė, kol aš kantriai laukiau. Jo elgesys nerodo, jog jis pyktų.
Vaikinas atsidusdamas atsuko man telefoną ir aš susiraukiau.
Priešais mane buvo didelis straipsnis su mano nuotraukomis, bei ekrano nuotrauka komentaro, ant kurio buvau uždėjusi širdutę. Mano akys tučtuojau buvo nuleistos į grindis.
-Pameni ką tau sakiau apie komentarus, meile? - Taehyung nuleidęs telefoną paklausė. Linktelėjau nepakeldama akių į jį. - Amy, meile, tu laukiesi. Man tai yra be galo svarbu. Jei tau įdomu, niekam nieko nesakau dėl tavęs. Nenoriu jog jie užsipultų tave. Nieko nesakau, jog tu nori sutarti su gerbėjais, tačiau mes tarėmės dėl komentarų,- Taehyung rimtai pasakė. Mano akyse jau kaupėsi ašaros.
-Aš atsiprašau, - sumurmėjau. Taehyung atsiduso.
-Ateik pas mane, - jis paprašė. Vis dar nuleidusi akis apėjau stalą ir vaikinas pasisodino mane ant savo kelių. - Tu man tikrai labai svarbi, Amy,-Taehyung sumurmėjo pabučiuodamas mano skruostą.
-Aš žinau, tiesiog...
-Tau tiesiog buvo įdomu. Aš suprantu. Tik vienintelė problema yra ta, jog komentarai labai dažnai įskaudina žmones iki baisių dalykų, kuriuos jie pasidaro sau,- Taehyung prisiglaudė prie mano skruosto užsimerkdamas.
-Niekas manęs neįskaudino. Visi tik smalsūs ir nori žinoti apie mudu, - sumurmėjau.
-Jie smalsūs visai kaip ir tu, - Taehyung nusišypsojo priversdamas ir mane šyptelėti.
-Aš atsiprašau, - pakartojau užsimerkdama ir prisiglausdama prie jo peties.
-Aš nepykstu, Amy. Tu ir pati turi saugoti save. Nenoriu pasirodyti lyg koks manijakas, neileisdamas tau eiti į socialinę erdvę, tačiau bent pasistenk... Ne visi supranta mus, todėl tai yra be galo sunku, - Taehyung pasakė ir spustelėjo mane arčiau savęs.
-Myliu tave, - sumurmėjau.
-Juk žinai, kad ir...
-Dieve mano, palaukit kol namo grįšit! - Jungkook įėjo į kabinetą priversdamas mane nusišypsoti, o Taehyung prisimerkti.
-Mums nebūtina grįžti namo, kad darytume tai, ką norime. Čia mano ofisas, tik primenu, - Taehyung sarkastiškai nusišypsojo, o aš trinktelėjau jam per petį, priversdama jį išsišiepti.
-Jūs šlykštūs, - Jungkook sumurmėjo.
-Gali gal pakviest mano sekretorę? - Taehyung paprašė.
-Tavo sekretorė ant tavo kelių sėdi, - Jungkook pasakė priversdamas mane nusišypsoti.
-Ji ne tik sekretorė. Ji turi daugiau pareigų, todėl yra kai kas, kas pavaduoja vieną jos pareigą. Pakviesk ją, - Taehyung pakartojo. Jungkook kažką sumurmėjo ir išėjo.
-Kodėl tu jį vaikai? - nusijuokiau.
-O ką jis veiks? Be to, noriu pabučiuoti tave, o jis yra lyg vaikas,- Taehyung pavartė akis ir suglaudė mudviejų lūpas. - Šiandien vakare atvažiuos mano mama, - Taehyung sumurmėjo.
-Mhmm, - sumurmėjau vėl pabučiuodama vaikiną. Pasiilgstu jo. Man tikrai labai norisi būti kuo dažniau su juo, tačiau yra kaip yra.
-Mažute, - Taehyung sumurmėjo atitraukdamas mane nuo savęs, o būtent tuo metu į kabinetą įėjo mergina.
-Klausau, Pone Taehyung, - ji pasakė. Pasijaučiau labai nejaukiai, todėl norėjau atsistoti, tačiau Taehyung neleido.
-Ar dar turiu šiandien kokių nors susitikimų? - jis paklausė suimdamas mano ranką. Mergina papurtė galvą. - Tuomet aš išvažiuoju. Jei ko prireiks, ar kažką, rašyk. Rytoj, kiek pamenu, taip pat nėra daug susitikimų, todėl dirbsiu iš namų, o ketvirtadienį matysim, - Taehyung pasakė ir mergina vėl linktelėjo. - Tiesa. Tai Amy. Ji mano mergina, todėl jei ji kada čia atvažiuotų, norėčiau iškarto apie tai sužinoti. Nesvarbu ar aš susitikime ar ne,- Taehyung pristatė mane. Brunetė vėl linktelėjo. - Dabar eik. Geros dienos, - Taehyung palinkėjo ir ji atsakiusi tuo pačiu išėjo iš kabineto.
-Kodėl tu apie mane to pačio nesakei? - Jungkook susiraukė.
-Turbūt todėl, kad tu nenešioji mano kūdikio ir nesi tas, su kuriuo aš gyvenu. Ji man svarbiausia, todėl privalau žinoti kur ji ir ką ji veikia, - Taehyung pasakė nusišypsodamas. Atleisk, mažuti, bet tu nežinosi ką aš veiksiu penktadienį.

Jungkook išvažiavo namo anksčiau, o aš palaukiau, kol susiruoš Taehyung. Kadangi jo mama atvažiuos, mudu važiuosime į parduotuvę nusipirkti kažko pavaišinti, o ir šiaip į parduotuvę jau būtų reikėję važiuoti.
-Žinai, man patinka šis skyrius, - Taehyung nusišypsojo įsivesdamas mane į vaikų prekių skyrių.
-Dieve, Taehyung, žinai, kad man čia negalima, - suniurzgėjau nužvelgdama visas lentynas. Keista, tačiau Taehyung norėjo apsipirkti paprastoje parduotuvėje ir tokiu laiku, kai čia tikrai nemažai žmonių. Vaikinas paėmė mažus batukus ir parodė juos man patempdamas lūpą.
-Baik! - suzyziau užsimerkdama ir Taehyung nusijuokė. Netrukus jis išsivedė mane iš to skyriaus, kol aš nepradėjau visko mesti į vėžimėlį. Taehyung su šypsena apsuko mane ir pabučiavo trumpu bučiniu.
-Awww... - kažkur netoliese pasigirdo numykimas, o mudu su Taehyung atsisukom į tą pusę.
Pora merginų, supratusios, jog mes girdėjome, susigėdo nuleisdamos akis. Nusišypsojau Taehyung.
-Sveikos, - pasisveikinau su merginomis.
-Mes atsiprašom, tiesiog jūs labai mieli ir mes labai džiaugiamės, kad judu kartu ir... - viena mergina ėmė kalbėti nesustodama iki tol, kol kita jai nekumštelėjo.
-Tikriausiai norit nuotraukos arba autografo, - Taehyung nusišypsojo.
-Būtų nuostabu, jei gautume asmenukę, - dar nešnekėjusi mergina nusišypsojo išsiimdama telefoną.
Mes su Taehyung nusifotografavom merginoms, o jos su didelėmis šypsenomis atsisveikino su mumis ir pabėgo.
-Mums laikas, mažute. Jau ir taip galime tikėtis pilno interneto straipsnių.

Durų skambučiui nuskambėjus atidariau duris, nors Taehyung ir sakė, jog atidarys pats.
-Labas vakaras, - nusišypsojau.
-Sveika, Amy, - Taehyung mama plačiai nusišypsojo ir įėjo į vidų, o aš uždariau duris.
-Labas, mama. Vakarienė jau ant stalo,- Taehyung atėjo į koridorių.
-Nereikėjo ruoštis, - vaikino mama subarė.
-Mes taip pat nevalgę, - Taehyung pasiteisino.
-Gerai. Tuomet eime, nes mano anūkas tikrai alkanas, - ji nusišypsojo priversdama ir mudu su Taehyung šyptelėti. - O šiaip, viskas gerai? - moteris pasidomėjo.
-Taip. Viskas puiku, - nusišypsojau.
-Bent jau tiek, kad kai jai nėštumas, aš akivaizdžiai matau jos emocijas, nors ji ir stengiasi jas suvaldyti. Tik va dar neradau būdo ištraukti jas iš jos ir pasikalbėti, - Taehyung pasakė mamai, lyg manęs čia nebūtų ir aš išsižiojau.
-Ką tu turi omenyje? - susiraukiau pakreipdama galvą.
-Vakarienė jau laukia. Visi prie stalo, - Taehyung ignoruodamas mano klausimą nuėjo į svetainę.
-Esu įsitikinusi, jog tave Taehyung pažįsta geriau nei bet kas kitas. Kiekvienas tavo šyptelėjimas jam turi reikšmę kurią jis pats susidarė draugaudamas su tavimi, todėl jis taip ir sako. Taehyung nėra blogas žmogus ir tu tikrai turėtum pasitikėti juo. Jis tave tikrai labai myli. Gali tuo neabejoti, - Taehyung mama nusišypsojo.
-Aš pasitikiu juo ir be galo jį myliu. Žinau, koks geras jis yra, tačiau aš jam viską sakau. Visuomet stengiuosi taip daryti, jog ir jis pasipasakotų kas nutiko jam, - truputį sumelavau.
-Patikėk, man svarbiausia, jog judu būtumėte laimingi. Jei santykiuose bus paslapčių, viskas bus labai komplikuota ir tai tikrai nesuteiks jums laimės. Jūs bijosite ištarti žodį. Sakau tai iš patirties, - moteris nusišypsojo.
-Aš jūsų laukiu! - Taehyung vėl šūktelėjo.
-Žinau. Mes jau buvome tame tarpsnyje. Tai buvo vienas iš baisiausių laikų mudviejų santykiuose, - trūktelėjau pečiais.
-Eime, nes tėtukas pyksta, - Taehyung mama plačiai nusišypsojo priversdama mane nusijuokti.
-Galvojau nebesulauksiu, - Taehyung pavartė akis pamatęs mus.
-Neperdėk, - prisimerkiau. Taehyung mirktelėjęs priėjo ir pabučiavęs mano skruostą patapšnojo per nugarą paragindamas sėstis.
Vaikinas tikrai nemažai priruošė, bet man padėti neleido. Bet kokiu atveju, maistas vistiek tobulas.

-Taehyung, ar galėtum palikti mudvi vienas? - vaikino mama paprašė. Taehyung prisimerkęs nusišluostė kątik nusiplautas rankas ir be žodžių priėjęs atsisėdo priešais mus ant kitos sofos.
-Taehyung, - suzyziau.
-Nemėgstu būti apkalbamas už nugaros,-jis pasakė.
-Kas sakė, jog būsi apkalbamas? Ir aš puikiai žinau, kad tu ne dėl to nenori išeiti. Aš žinau, kas galėtų ją sunervinti, sujaudinti ar kažkas panašaus, kas galėtų pakenkti mažyliui. Tikrai nelinkiu šito. Dabar norėčiau, kad leistum man su ja pasikalbėti, - Taehyung mama gražiai paaiškino, kol aš viską bandžiau suvirškinti. Man nespėjus susivokti, Taehyung priėjęs pabučiavo mano kaktą ir išėjo iš svetainės.
-Nesupratau nieko, kas čia įvyko, bet apie ką norite pakalbėti? - susiraukiau.