The Office ✨

2 Sezonas 12 Dalis

Praėjo maždaug mėnuo, kai man buvo nuimtas pleistras nuo krūtinės. Taehyung labai nenorėdamas išleido mane iš savų namų, o dabar sėdžiu kartu su Sana virtuvėje ir pusryčiaujame, kadangi šiandien grįšiu prie darbo.
-Tikriausiai Taehyung neišleis tavęs iš savo kabineto arba nepaliks tavojo,- Sana nusijuokė.
-Jis žino, kad į darbą žiūriu rimtai. Neleisiu jam spoksoti į save,- nusijuokiau.
-Panelės, jums laikas!- Mike iš svetainės sušuko.
-Kylam,- nusijuokė Sana ir abi išėjom iš namų. Po netrumpo laiko abi įžengėm iš lifto į trečią aukštą. Sana pamojavo ir  aš atsakiusi tuo pačiu pabarbenau į Taehyung kabineto duris.
-Prašau,- Taehyung garsiai pasakė ir aš įsilinkau į jo kabinetą sukeldama jam šypseną.- Pagaliau. Pasiilgau savo mažutės,- viršininkas atsistojo ir aš neištvėrusi priėjau prie jo ir apsikabinau jį. Jo apkabinimai mane ramina.
-Juk žinai, kad mes negalime taip elgtis, tiesa?- sumurmėjau.
-Ką?- Taehyung atsitraukė ir išpūtė akis.
-Na, tu mano viršininkas. Jei čia kas mus pamatys...- atsidusau pakeldama akis į vaikiną.
-Šitai aš ir pats suprantu. Labai gaila, bet nepabučiuosiu tavęs koridoriuje, bet čia man niekas nedraudžia,- jis pasakė ir norėjo pabučiuoti mane, tačiau kažkas pabarbeno į duris, taip išgąsdindamas mus abu.
-Kas čia?- paklausiau.- Man reikia eiti. Tu dirbk,- pasakiau šiek tiek išsigandusi.
-Aš nesuprantu, kodėl būtent dabar,- jis suniurzgėjo ir aš suėmiau jį už kaklo ir prisitraukusi stipriai suglaudžiau mūsų lūpas. Bučinys nebuvo įprastas. Jis buvo jausmingas ir tai buvo pirmas toks bučinys. Taehyung vos spėjo uždėti rankas ant mano klubų aš atsitraukiau.
-Šūdas, Amy, man patiko,- Taehyung išpūtė akis.
-Aš eisiu,- pasakiau jau pradėdama eiti link durų. Taehyung staigiai sučiupęs mane už riešo vėl prisitraukė trumpesniam, bet tokiam pat jausmingam bučiniui. Atsitraukiau ir jog  Taehyung nesučiuptų manęs prilėkiau prie durų ir atidariau jas dar nematytam vyrui duris.
-Užeikite,- šyptelėjau jam ir jis linktelėjęs įėjo. Kadangi jis buvo nusisukęs, nusiunčiau Taehyung oro bučinį ir išėjau iš kabineto, palikdama vyrą ir Taehyung su didžiule šypsena.

Diena praėjo greičiau nei aš tikėjausi. Tiksliau ji praėjo akimirksniu. Gaila, bet Taehyung nemačiau. Na, gal ir būčiau mačiusi, tačiau atsisakiau į visus Sanos kvietimus papietauti ar išgerti arbatos. Per šį mėnesį prisikaupė daug darbo, kadangi visus susitikimus kuriuos Taehyung praleido, turėjau surašyti kitam laikui.
-Mieloji,- Taehyung įlindo į kabinetą.
-Sveikas,- šyptelėjau nepakeldama akių nuo popierių. Ant vieno iš dokumentų užrašiau datą, o į savo užrašinę užsirašiau numerį kam pirmadienį turėsiu paskambinti ir paklausti ar ši data tinka. Taip skambinti turėsiu bent jau dešimčiai žmonių.
-Kodėl vis dar dirbi? Likom tik mudu ir galbūt Sana su Felix. Pervargsi,- Taehyung patempė lūpą ir pakreipęs galvą šyptelėjo.- Aš noriu apsikabinti, ateik,- jis paprašė. Tuojau pat padėjau  tušinuką ir atsistojusi apsikabinau savo vaikiną.
-Myliu tave,- sumurmėjau. Noriu tą jam priminti, kadangi šiandien jam to dar nesakiau.
-Aš myliu tave labiau, mažyte,- Taehyung pabučiavo mano skruostą ir vėl apkabinęs suspaudė glėbyje.- Aš taip įpratau nepaleisti tavęs iš rankų, jog kai nematau tavęs man labai keista ir neramu, jog tau kažkas nutiko,- Taehyung pripažino.
-Tuoj atprasi,- sukikenau.
-Parvešiu tave namo,- Taehyung pasakė ir suglausdė mudviejų lūpas, o būtent tada į kabinetą įėjo Sana ir net suklykė iš nustebimo, priversdama mudu atsitraukti vienas nuo kito.
-Aš tikrai maniau, kad čia ne Taehyung. Jau buvau išsigandusi. Nervina, jog net nežinau kaip kreiptis į savo vadovą,- Sana prunkštelėjo.
-Jei dabar pasišalinsi, galėsi kreiptis vardu,- Taehyung prisimerkė.
-Gerai. Naujienos tokios, kad aš važiuoju su Felix. Iki, sekmės!- ji pasakė ir išėjo.
-Galvojau nebepaliks mudviejų,- Taehyung sukikeno ir vėl suglaudė mūsų lūpas, bet aš atsitraukiau nuo vaikino priglausdama savo delnus prie jo krūtinės ir atstumdama jį nuo savęs.
-Aš važiuosiu namo. Šiandien buvo daug darbo, spėju ir tu pavargęs,- šyptelėjau jam.
-Na, šiek tiek, bet ką tu veiksi namie viena? Sana tikrai ne namo išvažiavo,- Taehyung pavartė akis ir nusišypsojo.
-Aš nebūsiu viena. Namuose yra Mike, vakar vakare pažadėjau pažiūrėti filmą,-nusijuokiau prisimindama kaip jis manęs prašė, bet aš atsisakiau, kadangi šiandien reikėjo į darbą.
-Mike?- Taehyung nepatenkintu balsu pasakė ir paslėpė šypseną.
-Micheal. Negali būti, kad nepasakojau,- prisimerkiau.
-Nori pasakyti, jog todėl tu nežiūrėjai į mudu kaip į porą?- jis taip pat prisimerkė.
-Ką? Ne! Micheal yra Sanos brolis. Jo darbas persikėlė ir jis pasiliko pas ją. Jis jau seniai ten gyvena,- paaiškinau.
-Kiek maždaug?- jis paklausė.
-Nežinau. Na, kai atsikrausčiau pas Saną jis dar ten negyveno. Po...mėnesio, gal dviejų jis atsikraustė,- trūktelėjau pečiais.
-Ar jis prieš atsikraustymą buvo tave sutikęs?- Taehyung susidėjo rankas ant klubų.
-Taehyung, kas tai? Interviu ar aš duodu parodymus?- sukikenau.- Taip, Micheal buvo sutikęs mane porą kartų, bet jis turi merginą, bent jau turėjo, apie ją nes nešnekam, todėl neturėtum jaudintis. Be to, aš nesiruošiu lysti prie jo, nes jis mano geriausios draugės brolis, o aš myliu tave. Ar to užtenka?- paklausiau kilstelėdama antakį.
-Aš žinau, kad tu nelysi prie jo, bet jis lys prie tavęs net jei turės milijoną merginų. Šiandien tikrai vežu tave namo,- jis pasakė ir paėmęs mano kuprinėlę sudėjo į ją anksčiau išimtus daiktus.
-Taehyung, prašau, nereikia. Nekelk skandalo,- pamaldavau.
-Aš tik noriu susipažinti,- Taehyung pasakė pažvelgdamas į mane, bet jo akys sakė ką kitą.