The Office ✨

2 Sezonas 22 Dalis

Manau, jog dar niekada nemačiau Sanos tokios piktos.
-Kaip jis gali tau nurodynėti? Jei judu esate pora, tai nereiškia, jog jis kontroliuos kiekvieną tavo veiksmą!- Sana garsiai pasakė.
-Sana, baik. Pas Taehyung gali būti svečių ir tu man trugdai, - stengiausi raminti ją. - Pakalbėsim namuose, gerai?- paprašiau.
-Kaip tu užknisi, - ji sumurmėjo ir išėjo iš kabineto. Šiandien darbo labai labai daug. Sana pyksta ant manęs, na labiau ant Taehyung, nes ryte pasakiau, kad jis pasiūlė man mesti darbą. Ji supyko, nes čia mes susipažinom. Taehyung nuo ryto taip pat prastos nuotaikos. Atsidususi užsidengiau veidą delnais. Nors dar tik vidurdienis, esu labai pavargusi. Ne kiek fiziškai, o emociškai.
-Mažyte, - Taehyung įlindo į kabinetą. Aš staigiai patraukiau rankas nuo veido ir atsisėdau tiesiai. Jei jis pagalvos, jog jaučiuosi pavargusi ar kažką, Taehyung lieps važiuoti namo.
-Mažute, ar viskas gerai?- Taehyung įėjo į kabinetą ir priėjo prie pat manęs.
-Viskas gerai, - šyptelėjau. Jis uždėjo ranką ant mano galvos ir netrukus ją patraukė.
-Temperatūros lyg ir neturi,- Taehyung sumurmėjo, o tuomet pabučiavo mane.
-Aš nesergu, meile, - pasakiau sumirksėdama.
-Tu atrodai pavargusi, - jis pasakė pritūpdamas.
-Bet aš nesu. Viskas gerai, - nusišypsojau
-Amy, aš žinau kai tu meluoji. Bet žinau, kad tu tai darai, nes myli savo darbą. Nesiųsiu tavęs namo, bet nepersidirbk. Nenoriu matyti tavęs ligoninėje, mažyte, - Taehyung suėmęs mano rankas pabučiavo jas.
-Nepersidirbsiu. Ar gerai jautiesi? - pakreipiau galvą.
-Gerai. Viskas gerai. Ar nori vakare nuvažiuoti į restoraną? Na, į pasimatymą. Žinau, kad nori, - Taehyung pasakė ir aš stengiausi paslėpti šypseną.
-Tu jautiesi prastai, mažiau. Žinau tai. Ne šiandien, - pakreipiau galvą.
-O aš žinau, jog kiekviena princesė svajoja nuvykti į pasimatymą, - Taehyung mirktelėjo. Nusišypsojau.
-Aš nenoriu niekur vykti, jei tu jautiesi prastai, - pasakiau ir pabučiavau jo lūpas.
-Gerai. Tada savaitgalį, - Taehyung šyptelėjo.
-Tik jei tu jausiesi geriau, - rimtai pasakiau.
-Myliu, katyte, - jis pasakė ir pabučiavo mane ilgu bučiniu.
-Sekmės dirbant. Myliu, - palinkėjau ir prieš jam atsitraukiant, apsikabinau jį. Vaikinas sunkiai atsitraukė nuo manęs ir pamojavęs paliko vieną kabinete.
Taehyung pirmą kartą užsiminė apie pasimatymą, tačiau tai vistiek nuostabu. Nors mes draugaujame jau nemažai laiko, nebuvome tame tikrame pasimatyme.
Atsidususi dar geras poras valandų praleidau prie popierių, o tuomet nusprendžiau nueiti iki tualeto. Vos man išėjus priešais mane atsirado Taehyung ir aš susiraukiau.
-Kur eini? - jis paklausė.
-A... Į tualetą,- pasakiau praeidama pro jį.
-Kodėl? - Taehyung sekė mane.
-Turbūt todėl, kad man reikia? - nusijuokiau.
-Gerai. Palydėsiu tave, - vadovas suėmė mano ranką.
-Ne. Aš žinau kur tualetas ir kodėl tu mane sekioji? Be to žinai, kad mes negalime, - sumurmėjau paleisdama jo ranką.
-Viskas mum galima, pasaulis tave jau pažįsta. Aš turiu tave sekti, nes Smith kažkur aplink, - Taehyung pasakė ir apsižvalgė.
-Nagi, eik dirbti. Jis man nieko nepadarys, - nusijuokiau ir įėjau į moterų tualetą.
Atlikusi reikalus išėjau, o Taehyung manęs laukė prie durų.
-Ar tu juokauji?- susidėjau rankas ant klubų.
-Aš nerizikuosiu. Jis keistas ir man nepatinka. Jis norėjo tave atleisti iš darbo, - Taehyung pasakė ir suėmęs mano ranką ėmė vestis link mudviejų kabinetų.
-Tu užknisi, - sumurmėjau ir tik tada man toptelėjo mintis, jog Taehyung nežino, kad Smith grasino mane išprievartauti. Tikiuosi ir nesužinos.

Vakare susiskambinau su mama, nors dar ir buvau darbe. Reikia dar užrašyti ne vieną pavardę, o mudvi su mama viską aptarinėjam.
-Kaip tavo vaikinas? - mama plačiai nusišypsojo.
-Taehyung puikiai, - šyptelėjau ir užrašiusi Smith pavardę viename dokumente susiraukiau.- Nežinojau, jog Ponas Smith yra davęs šitiek pinigų šiai įmonei, - sumurmėjau.
-O čia ne...
-Sveika, meile, - Taehyung įėjo į kabinetą.
-Sveikas. Mam, atėjo Taehyung, - pranešiau.
-Kalbėkit kalbėkit, aš tik dėl kompanijos, - Taehyung nusišypsojo ir atsisėdo priešais mane.
-Ar šie dokumentai tikrai teisingai rašo apie Poną Smith? - pakišau Taehyung dokumentą.
-Taip, - vaikinas linktelėjo.
-Dukra, jis joks ne ponas, - mama pasakė piktai.
-Labas vakaras, ponia Carter, - Taehyung pasisveikino.
-Sveikas, sveikas,- mama nusijuokė.
-Pasakojai jai apie tą suskį, kuris sakė, jog tu jam siūleisi už pinigus? - vaikinas kilstelėjo antakį. Linktelėjau ir paėmusi dokumentą įsegiau į sektuvą.
-Tas žmogus vyro vardo nevertas. Šitaip kalbėti apie Amy ir dar grasinti ją išprievartauti nėra normalu. Jam tikrai kažkas su galva yra negerai. Taehyung, neturėtum bendradarbiauti su tokiais žmonėmis, - mama pasakė ir aš staigiai pakėliau akis į Taehyung. Vaikino veidas suakmenėjo ir jis nenuleisdamas akių žiūrėjo į mane. Nurijusi seiles nuleidau akis.
-Mam, ar galime pakalbėti vėliau? - paprašiau.
-Žinoma. Dirbk, dukrele. Myliu, - mama pasakė ir pamojavusi į ekraną nusišypsojo.
-Ir aš tave. Iki, - šyptelėjau ir išjungiau pokalbį.
-Kaip tai suprasti, Amy? - Taehyung žiūrėjo į mane kiek prisimerkęs.
-Aš... Suprasti ką? - norėjau apsimesti niekuo nesuprantanti.
-Amy, baik. Kada tas šūdžius grasino tau? - Taehyung sukando dantis.
-Tai buvo seniai. Nereikia dėl to nervintis dabar. Ar galime eiti namo? Aš pavargusi. Parveši? - kaltai nusišypsojusi atsistojau ir paėmiau segtuvus.
-Sėsk, - vaikinas griežtai paliepė ir aš padėjusi segtuvus lėtai atsisėdau. - Kada tiksliai?
-Nepamenu dienos, bet tai buvo prieš paduodant prašymą atleisti iš darbo, - nuleidau galvą.
-Ir tu tiesiog sutraukei visą šitą iki to, jog jis kažką padarys su įmone ir viskas? Amy, tu man melavai? - Taehyung pakėlė antakius. Tik tiek?
-Ne. Tuomet mes dar nedraugavome, taigi, aš tiesiog tau nesakiau. O kai pradėjome draugauti, nebuvo progos papasakoti, taigi aš nemelavau, tik nesakiau tiesos, - bandžiau išsisukti.
Taehyung atsistojo ir aš kiek išsigandusi pakėliau akis į jį. Jei jis mane paliks, aš nušoksiu nuo stogo ar nuo dar kur nors. Esu nusižiūrėjusi vieną skardį netoliese.

💜💜💜