The Office ✨

2 Sezonas 16 Dalis

-Nesąmonė, - sumurmėjau, kai eilinį kartą pralaimėjau.
-Amy, tu visai neseniai išmokai žaisti. Nenorėk laimėti iš karto, - Eun Jin nusišypsojo ir padėjo pultelį ant stalo. - Aš nebežaisiu. Atsibodo.
-Ji teisi, Amy,-Taehyung nusišypsojo ir atsistojęs nuo sofos priėjo prie mano fotelio ir aš pasitraukiau priimdama jį šalia savęs. - Dar nori žaisti? - jis paklausė, o aš įsitaisiau uždėdama kojas ant jo kelių. Tai privertė jį plačiau išsišiepti.
-Man nesiseka, - šyptelėjau.
-Kuo daugiau žaisi, tuo geriau pavyks, - Taehyung mirktelėjo.
-Žinai, tai laiko švaistymas,- nusijuokiau paduodama jam video žaidimų pultelį, kuris net neįsivaizduoju kaip gali vadintis.
-Gerai. Ką tuomet nori veikti!? - jis padėjo pultelius ant stalo, kol Eun Jin visiškai nekreipdama į mus dėmesio naršė telefone. Taehyung prisitraukė mano kojas arčiau savęs.
-Turbūt man laikas važiuoti namo. Sana ir taip mane nužudys, jog išėjau tik palikusi lapelį, - nusijuokiau ir šypsena nuo jo veido dingo.
-Kodėl? Dar nevažiuok,- Taehyung nustatė liūdną veidelį.
-Bet man reikia. Juk negyvensiu čia, - sukikenau nukeldama kojas nuo jo kelių ir prisiglausdama prie jo krūtinės. Vaikinas tuojau mane apsikabino.
-Aš būčiau nieko prieš, - Taehyung sumurmėjo.
-Žinai, kad negaliu,- pakėliau akis į jį.
-Bet norėčiau,- jis pabučiavo mano kaktą. - Myliu tave, Amy, - jis tyliai pasakė ir aš apsikabinau Taehyung.
-Aš tave myliu labiau, - sumurmėjau.
-Kokie jūs mielučiai, - Eun Jin numykė. - Amy, galiu garantuoti, kad tu mūsų mamai labai patiksi.
-Tai nei kiek manęs nenuramino. Vistiek kažkada reikės susipažinti su ja, - sumurmėjau.
-Amy, jei tu jai ir nepatiksi. Juk ne ji tave ves, o aš, - Taehyung pasakė.
-Uuuu! - Eun Jin plačiai išsišiepė. Kai Taehyung ima kalbėti apie vaikus ar vestuves, tikrai suprantu, jog gal jis išties mane myli.
Nusišypsojusi užsimerkiau vis dar būdama prisiglaudusi prie Taehyung. Tiesą sakant, visiškai nenoriu atsitraukti nuo jo, kad ir kaip banaliai tai skambėtų.
-Nagi, parašyk Sanai, kad liksi pas mane dar vienai nakčiai. Bent jau vienai, - Taehyung sumurmėjo.
-Ne. Tavo sėsė atvažiavo pailsėti. Kitą kartą, meile, - tyliai pasakiau jam ir jis atsiduso.

-Amy, tu jau visai! Vakar vakare net nuotaika pakilo kai tu namie, sakau linksmai praleisime šeštadienį, nueisime apsipirkti ar kažką, o tu vidurnaktį dingai iš namų palikdama lapelį, jog tu pas Taehyung! Amy galėjai pažadinti ir pasakyti! - vos kai grįžau Sana atskaitė moralą liūdnu balseliu.
-Sana, juk aš buvau su savo vaikinu, o ne šlaisčiausi gatvėmis ar dar kažkur, - sumurmėjau nusiaudama batus.
-Bet vistiek! Aš jaudinuosi dėl tavęs! - ji pasakė. Atsidusau. Dabar jaučiuosi siaubingai.
-Aš atsiprašau. Jei nori galime rytoj kažkur nueiti. Nesakau, kad į parduotuves, nes žinai kodėl man tai nepatinka, - šyptelėjau.
-Na, gerai. Tu nenori leisti pinigų, tačiau Taehyung tikrai mielai tau duos jų, jog galėtų tave nužiūrinėti darbe, - Sana mirktelėjo.
-Tai dar viena priežastis, dėl ko nenoriu naujų drabužių,- atsidusau.
-Geriau pasakok, ką gi veikėt? Su smulkmenom, - ji išsišiepė ir sučiupusi už rankos nusitempė į svetainę.
Trumpai papasakojau draugei viską ir ji klausėsi šypsodamasi.
-Judu tikrai vienas kitą labai mylit. Gal nori pažiūrėti filmą?-ji pasiūlė.
-Žinoma,- pasakiau ir mudvi įsitaisėm ant sofos ir smarkiai apsikabinom.
-Bet kokiu atveju, tave aš myliu labiau nei Taehyung,-Sana sukikeno ir aš nusijuokiau.
Vidury filmo man vėl pradėjo rašyti Taehyung. Jis niekaip negali susitaikyti, jog gyvenu vienuose namuose su vaikinu, kuris kažkodėl jam atrodo įtartinas. Šiaip ne taip įtikinau jį, jog namuose tik aš ir Sana, kadangi Micheal tikrai namuose nebuvo. Nežinau kur jis ir man, tiesą sakant, nelabai ir rūpi.

        Sekmadienis

Kadangi Sana šiandien kartu su Michael išvyko pas tėvus, pietus sumaniau valgyti kavinėje netoliese. Įėjus į kavinę prisėdau prie vieno iš staliukų ir ėmiau vartyti ant stalo paliktą meniu.
-Labas. Ar tu kartais ne Amy? - vyriškas balsas paklausė. Pakėliau akis į vyrą ir susiraukiau.
-Laba diena. Taip, aš Amy. Kas jūs?- papurčiau galvą vis dar būdama pasimetusi. Šį vyrą matau pirmą kartą.
-Aš Kim Min-Jun. Taehyung tėvas. Ar ne tu kartais dirbi su juo?-jis paklausė ir aš išpučiau akis.
-Taip. Aš jo sekretorė, - linktelėjau.
-Taip pat girdėjau, jog judu draugaujate, - jis pasakė. Nurijusi seiles linktelėjau. Nežinau ko tikėtis iš jo, kadangi Taehyung sakė, jog jis nėra geras žmogus. - Galiu prisėsti? - jis paklausė. Negaliu atsakyti, todėl tik linktelėjau. - Taigi, kur Taehyung? Galbūt lauki jo?- vyras paklausė.
-Ne. Tiesiog atėjau, - pasakiau. Jis linktelėjo.
-Ar Taehyung rūpinasi tavimi? - vyras paklausė ir aš pasimetusi pakėliau akis į jį.
-Na... Taip... Kodėl klausiate? - susiraukiau.
-Pažįstu savo sūnų. Jis nemoka elgtis su merginomis, tad jei kada reikės draugijos... - vyras nutęsė ir jo ranka atsirado ant mano kelio po stalu. Kodėl aš užsidėjau suknelę?
Staigiai atsistojau.
-Buvo malonu susipažinti, tačiau turėčiau eiti. Geros dienos,- pasakiau ir Taehyung tėvui nespėjus nieko pasakyti čiupau visus daiktus ir dingau iš kavinės be pietų. Ėjau į priešingą pusę nuo namų ir žvilgčiojau atgal, bijodama jog vyras mane seks. Surinkau Taehyung numerį telefone ir pridėjau telefoną prie ausies.
-Klausau, meile, - vaikinas atsiliepė su gera nuotaika.
-Sveikas. Ką veiki? Ar tu užsiėmęs?- sumaliau.
-Ne, princese. Aš mieste. Kas negerai? Ar kas nutiko? - jis sunerimo.
-Viskas gerai. Ar galėtum pasiimti mane? Aš netoli... Netoli darbo,- sumurmėjau pamatydama didžiulį pastatą netoliese.
-Žinoma, pasiimsiu, - vaikinas buvo sunerimęs.
-Man viskas gerai, - pakartojau.
-Tu įsitikinusi?- Taehyung paklausė.
-Taip. Aš jau beveik vietoj, - pasakiau nedrįsdama padėti ragelio ir dar kart nužvelgiau už savęs, tačiau atsidusau nieko nepamačiusi.
-Aš irgi. Manau matau tave, - jis pasakė. Taehyung mašina sustojo šalia kelio ir aš įsėdau į ją padėdama ragelį.
-Mažute, kodėl gąsdini mane? - Taehyung susiraukė ir atsisuko į mane.
-Aš atsiprašau, - patempiau lūpą ir pabučiavau vaikiną.
-Tu man vistiek keista, - jis prisimerkė. - Važiuojam. Pakalbėsim ką gi tu veikei vidury miesto ir kodėl tu tokia išsigandusi, - vaikinas pasakė ir ėmė važiuoti.