The Office ✨

3 Sezonas 27 Dalis

        Amy pov.

-Kaip tu, mieloji? - Taehyung šyptelėjo pamatęs mane įeinant į virtuvę.
-Geriau,- nusišypsojau.
-Matau, - Taehyung mirktelėjo ir žvilgtelėjo į Emery kėdutėje, kuri buvo padėta ant virtuvinio stalo.- Ateik, - vaikinas ištiesė ranką manęs link. Šyptelėjus priėjau prie Taehyung ir buvau smarkiai apkabinta. Mylimojo lūpos prisiglaudė prie mano smilkinio.
-Viskas gerai? - susiraukiau.
-Taip, princese. Tarp mudviejų viskas gerai, tiesa? - jis kiek prisimerkė.
-Iš mano pusės, visiškai puiku, - nusišypsojau.
-Tuomet nuostabu, - Taehyung sumurmėjo ir vėl pabučiavo mane.
Jis šiandien iš tiesų geros nuotaikos. Tai, ne tik man, bet ir Emery akivaizdžiai pakėlė nuotaiką.
-Manau, jog dukrytė alkana. Jei nesunku, pamaitink ją, o tuomet aš galėsiu pabūti su ja, kol ji užmigs,- Taehyung pasakė. - Aš pabaigsiu daryti pusryčius, jei tu nieko prieš.
-Žinoma. Sėkmingo darbo, mažuti. Mes einame, - šyptelėjau.
Vėl buvau apdovanota Taehyung bučiniu ir tuomet su šypsena paėmiau mergytę ant rankų ir išsinešiau ją į poilsio kambarį.
Pamaitinus Emery priglaudžiau ją prie savęs, jog ji atsirūgtų, todėl glostydama mergaitės nugarytę grįžau į virtuvę.
-Na, - Taehyung nusišypsojo.
-Mes jau. Ką gamini? - kiek prisimerkiau su šypsena.
-Bandžiau iškepti tavo mėgstamus blynus, bet nelabai gaunasi. Nenoriu varginti tavęs, bet...
-Užmigdyk, mažutę, - paprašiau pertraukdama jį. Vaikinas linktelėjo ir paėmė Emery iš manęs prisglausdamas ją prie savęs visai kaip ir aš ką tik.
Taehyung vėl pabučiavęs mano skruostą išėjo iš virtuvės. Šyptelėjus priėjau prie keptuvės, o Yeontan išlindo iš už po stalo. Na, jam akivaizdžiai nepatinka, kai gamina Taehyung.
Susiraukiau, kadangi tešla nebuvo pakankamai tiršta. Turbūt jis kažko neįdėjo.
Tyliai, manydama, jog miega Emery, priėjau prie poilsio kambario, tačiau išgirdusi tyliai kalbantį Taehyung sustojau prie įėjimo.
-Nors tai ir buvo keista, ir nauja man, tai buvo geras jausmas. Žodžiu, Amy buvo mano spindulėlis, kai jau buvau praradęs viltį. Nebuvo labai sunku suprasti, jog įsimylėjau ją. Kiekvieną naktį negalėjau užmigti, nes realybė buvo geresnė nei sapnai. Ji parodė, koks esu iš tiesų. Pasakė net tai, ko nežinojau apie save. Žodžiu, mieloji, tavo mama yra mano viskas, - Taehyung pasakojo Emery. Nusivaliau išslydusią ašarą. Jis toks nuostabus poetas, kai nori. - Kokia tu miela, kai miegi. Visai kaip mama, - Taehyung sumurmėjo ir pakilo nuo sofos.
Staigiai nusivaliau skruostus ir giliai įkvėpusi įėjau į svetainę, bandydama paslėpti labai džiaugsmingą šypseną į įprastą.
-Užmigo? - paklausiau.
-Taip, - Taehyung linktelėjo ir žvilgtelėjo į mergytę. - Man ją nunešti į viršų?
-Manau, jog ji gali miegoti čia, - trūktelėjau pečiais. Taip. Taehyung taip labai rūpinosi Emery, jog beveik kiekviename kambaryje yra bent vienas Emery daiktas, ir kas antrame rasite lovelę.
Taehyung paguldė dukrą į lovelę ir grįžo prie manęs. Jo dideli delnai prigludo prie mano skruostų ir švelniai juos paglostė, žvelgdamas man į akis.
-Tu net neįsivaizduoji kaip aš myliu tave, - Taehyung sumurmėjo ir mano veide praplatėjo šypsena.
-Aš myliu tave labiau, - atsakiau.
-Tai nebeįmanoma, - Taehyung nusišypsojo.
-Viskas įmanoma, kol mudu kartu, - užmečiau rankas ant vaikino pečių, todėl jo rankos atsidūrė ant mano liemens.
-Ir mudu kartu būsime amžinai,- Taehyung suglaudė mudviejų kaktas.-Kaip sekasi su pusryčiais? - jis mirktelėjo.
-Huh? - susiraukiau.
-Pusryčiai. Pameni? - Taehyung nusišypsojo šiek tiek atsitraukdamas.
-Taip. Tiksliai. Ko dėjai į tešlą? Manau, jog kažką pamiršai, - prisimerkiau.
-Eime. Pakalbėsime virtuvėje, kad nepažadintume princesės, - Taehyung mirktelėjo ir suėmęs mano delną išsivedė iš kambario, palikdamas praviras duris.

Nuskambėjo durų skambutis. Nesijaudindama toliau gaminau pietus.
Taehyung nudundėjo laiptais iš darbo kambario. Po pusryčių jis sakė turintis darbo.
-Sveika, šefe, - Sydney balsas nuskambėjo už manęs.
-Labutis, - nusišypsojusi atsisukau. Trys merginos prišoko prie manęs ir smarkiai apsikabino.
-Keista, jog jūs visos kartu, - nusijuokiau, kai jos atsitraukė.
-Tiesiog, pasiilgome merginų vakarų, bet tu eilinį kartą užsiėmusi, - Serena šyptelėjo.
-Amy ir taip per daug dirba. Aš visiškai už. Jei mamytė pasirūpins pienuku ateičiai, atiduodu jums savo sužadėtinę, - Taehyung pasakė įsijungdamas į pokalbį.
-Tu man imi patikti, - Kortney nusijuokė.
-Bet tu turi darbo, - susiraukiau.
-Emery man daug svarbesnė nei darbas. Juk žinai tai, - Taehyung pasirėmė į stalą.
-Paskutinis sprendimas tavo, mieloji, - Sydney nusišypsojo man.
-Na, aš, žinoma, irgi pasiilgau jūsų ir...
-Gavom atsakymą. Mes galime likti čia, ar važiuojam pas kažkurią iš mūsų? - Kortney pertraukė žvilgtelėdama į Taehyung.
-Kur tik jums patogiau,- Taehyung šyptelėjo.
Mano akys lakstė tarp merginų.
-Amy, pasiruošk. Važiuokim pas mane, - Sydney pasakė.
-Bet... - sumurmėjau.
-Merginos, leiskit man pasikalbėti su ja, gerai? - Taehyung šyptelėjo.
-Žinoma. Kur Emery? - Kortney paklausė.
-Poilsio kambaryje. Miega, - pasakiau. Visos merginos vienu metu linktelėjo ir išstryksėjo į koridorių.
Taehyung priėjo prie manęs ir suėmė mano delnus.
-Klausyk, mieloji. Tu privalai pailsėti. Merginos tavimi pasirūpins, tikiu jomis. Myliu tave, juk žinai, - jis suglaudė mudviejų kaktas.
-Aš myliu tave taip pat, bet nenoriu tavęs apkrauti,-sumurmėjau.
-Nebijau šito, - Taehyung mirktelėjo ir pabučiavo mane.
-Tu tikras, jog galiu? - paklausiau.
-Amy, žinoma. Neprivalai užsidaryti namuose. Tik nenoriu, jog bendrautum su vaikinais, o daugiau daryk viską ko tik užsigeisi, - Taehyung lūpos vėl atsirado ant mano odos.
-Ačiū, Tae. Tu geriausias, - apsikabinau vaikiną.
-Ar nakvosite? - Taehyung paklausė.
-Ne. Nebūsiu ten per naktį. Grįšiu, bet... Nežinau. Parašysiu, - šyptelėjau.
-Man svarbiausia, jog gerai praleistum laiką, - Taehyung pabučiavo mane vėl.

-Amy, padėk tą telefoną! - Sydney garsiai pasakė sučiupdama iš mano rankų telefoną.
-Nagi, aš juk tik rūpinuosi. Myliu Taehyung, bet nesu įsitikinusi dėl jo ir mažylės santykių, - suinksčiau.
-Jei ką, jis paskambins. Tau nereikia spoksoti į telefono ekraną, - Kortney pritarė draugei.
-Gerai,- suniurzgėjau.
-Merginos, aš išties labai pasiilgau mūsų vakarų, o ypač visų tų, kurie buvo su Arya, - Serena pasakė.
-Na, Arya išties buvo nuostabi, - pritariau su šypsena.
-O avarijos kaltininkas dar sėdi tiesa? - Kortney susiraukė.
-Tikiuosi. Jis iš ten turėtų neišeiti, - pavarčiau akis. Taip. Arya, mūsų draugė, žuvo avarijoje, dėl ko, prieš daug metų visos mes išsisyrėme. Na, svarbiausia, jog mes vistiek esame kartu.
Vos mano telefonas suvibravo Sydney rankose ji buvo tam tikra prasme užpulta manęs.
-Taehyung? Viskas gerai? - iškart paklausiau. Sydney prunkštelėjusi užėmė mano vietą.
-Viskas puiku, meile. Norėjau paklausti kaip tu,-Taehyung paklausė.
-Aš gerai. Man viskas gerai. Kaip Emery? Kaip tu? - šyptelėjau.
-Ir aš, Emery gerai. Mažutė ką tik užmigo. Kaip jums sekasi? - jis vėl pasidomėjo.
-Gerai, bet merginos man neleidžia rūpintis jumis per atstumą, - pasiskundžiau.
-Nes tu čia, jog pailsėtum, o tu vietoj to nerviniesi dėl suaugusio žmogaus! - Sydney garsiai pasakė, jog Taehyung tikrai girdėtų.
-Ji teisi, princese. Mums viskas gerai. Būk gera, tiesiog pailsėk. Pasistenk nesinervinti. Myliu tave, - Taehyung pritarė merginoms.
-Aš myliu tave taip pat. Jei kas nutiks, būtinai skambink, gerai?- paprašiau.
-Gerai, meile. Gerai. Nurimk, - Taehyung nusijuokė.
-Jei mažylė miega, pasikviesk Jungkook. Nenuobodžiauk. Nenoriu gailėtis jog išvažiavau, - sumurmėjau.
-O turėtum. Aš dabar mielai sėdėčiau apsikabinęs tave, - Taehyung pasakė. Prisimerkiau ir atsisukau į merginas.
-Galiu važiuoti namo? - išsišiepiau. Visos jos susiraukė.
-Tik juokauju, mieloji. Eisiu pagaminti vakarienės. Grįši vakare, tiesa? - sužadėtinis pasitikslino.
-Taip, bet nepersidirbk, - sumurmėjau.
-Kas prakalbo,- jis sukikeno priversdamas mane nusišypsoti.
-Gerai, jau užteks, - Sydney pasakė ir atėmusi telefoną pasakė Taehyung iki ir numetė ragelį.
-Kaip tu drįsti? - piktai nužvelgiau ją ir čiupau pagalvę.
Na, gal ir nepailsėsiu, bet laikas tikrai praeis puikiai.