The Office ✨

3 Sezonas 23 Dalis

      Kortney pov.

Prabudau tik ryte. Namuose buvo tyla, kas mane privertė nusišypsoti. Dėkui Dievui, jog nereiks išraudus stovėti priešais Jungkook. Myliu jį, bet sutikti dabar tikrai nenorėčiau.
Užsimečiau chalatą ir iš smalsumo įkišau nosį į svetainę. Sofa tuščia. Šyptelėjau.
Patraukiau virtuvės link, kadangi skrandis prašė kavos. Įėjau į virtuvę ir užsikaičiau arbatinį.
-Labas rytas, - Jungkook balsas privertė krūptelėti mane. Išpūčiau akis. Mintyse susidėliojau savo išvaizdą dabar. Susivėlusi ir užsimiegojusi.
Vaikino rankos apsivijo mano liemenį ir apsikabino iš už nugaros.
-Kas ne taip? - jis sumurmėjo. Nurijau seiles. - Padariau tau pusryčius,- Jungkook pasakė. Man patylėjus pora minučių jis apsuko mane į save.- Kas negerai? Gailiesi? - vaikinas susiraukė rudomis akimis stebėdamas mane. - Tu teisi. Neturiu čia būti, - Jungkook pasakė ir ėmė tolti nuo manęs.
-Palauk, - garsiai pasakiau. Vaikinas sustojo nugara į mane. - Aš turiu nueiti į vonią, nes dabar atrodau klaikiai. Tada emociškai pasiruošti ir pasikalbėti jei tu to nori,- pasakiau žvelgdama į vieną tašką.
-Tu atrodai fantastiškai, - Jungkook pasakė atsisukdamas ir aš pakėlusi akis į jį prisimerkiau.
-Abu žinome, kad meluoji, - papurčiau galvą.
-Tau niekada nemeluosiu. Bet kokiu atveju, tau reikia nusiprausti prieš pusryčiaujant, todėl sutinku dėl vonios. Tik neužtruk ilgai, pusryčiai atšals, - Jungkook pasakė. Linktelėjau ir lėtai išėjau iš virtuvės, o vaikino akims nebematant manęs, staigiai nulėkiau į vonios kambarį. Paprieštarausiu sau. Be galo noriu su juo pakalbėti. Noriu visada būti šalia jo.
Lyg tyčia, persirengiau į mylimiausią suknelę ir pasidariau greitą makiažą. Nusileidau žemyn.
-Jau maniau, kad nebegrįši ir teks tavęs ieškoti,- man įėjus į virtuvę Jungkook nusijuokė. Labai rizikuodama priėjau prie jo ir stirpiai apsikabinau. - Kas negerai? - vaikinas sunerimo.
-Viskas negerai... Tu turi merginą. Mes ne...
-Kortney, kodėl nesupranti, jog ji man niekas palyginus su tavimi? - jis švelniai pakėlė mano smakrą. Sumirksėjau. Ką jis nori šituo pasakyti?
-Bet...
-Tu dar nepusryčiavai. Eik pavalgyti, nes maistas atšals, - Jungkook šyptelėjęs paliepė. Linktelėjau ir nusisukau eiti, tačiau buvau sugrąžinta į buvusią vietą ir saldžiai pabučiuota. - Atrodai fantastiškai,- jis sumurmėjo ir paleido mane eiti. Keletą kartų sumirksėjau, o tuomet nuėjau prie stalo. Prašau, neleiskite jam išeiti iš šių namų.

      Taehyung pov.

Su šypsena atnešiau į kambarį pusryčius dar miegančiai mylimąjai. Amy naktį kėlėsi keliolika kartų vien dėl mažylės, todėl šiandien pasiimiau išeiginę, jog galėčiau padėti jai su Emery. Mes abu dar neesame labai geri tėvai ir tai akivaizdu. Padėjau padėklą ant spintelės šalia lovos ir apėjau lovą. Atsisėdau šalia jau nebemiegančios dukters.
-Labas, mažute, - nusišypsojau jai ir jos veiduką papuošė šypsena. Emery išleido mielą vaikišką garsą priversdama mane dar labiau išsišiepti.
-Labas rytas, - Amy balsas privertė mane žvilgtelėti į ją.
-Sveika, pažadinau? - paklausiau.
-Ne tu, - ji mirktelėjo ir pabučiavo dukters kaktą, kuri vėl vaikiškai sučiauškėjo. - Ji nuostabi, tiesa? - Amy sukikeno.
-Emery tobuliausia, nes ji mūsų dukrytė, - pasakiau ir Amy žvilgtelėjo į mane.
-Žinai, aš jau pasiilgau mūsų laiko kartu, - sužadėtinė šyptelėjo.
-Juk aš visada šalia, - prisimerkiau.
-Žinau, bet tai ne tas pats, - ji atsiduso su šypsena. Pasilenkęs pabučiavau merginą. Emery lyg piktu balsu kažką sumurmėjo, todėl taip pat pabučiavau ir ją. Tuomet dukters veide atsirado šypsena.
-Kokia ji miela, - Amy sucypė. Nusijuokiau.
-Juk ji tėčio mažutė, - įsitaisiau šalia, o Emery su šypsena didelėmis akimis sekė mano veiksmus.
-Tu jai išties patinki, - Amy nusijuokė apsikabindama dukrytę.
-Manau, jog ji alkana,- tariau.
-Greičiausiai, - Amy šyptelėjo dukrai ir ji vėl sukrykštavo. Mūsų su Amy veidus vėl papuošė šypsenos.

           Jungkook pov.

Kortney akivaizdžiai buvo pasimetusi. Ji nesupranta kas vyksta. Negaliu jai tiesiog paimti ir pasakyti, jog prieš aštuonis mėnesius padariau didžiausią klaidą. Pasirinkau blogai. Visi šie mėnesiai ėjo taip sunkiai, o laikas su ja tiesiog skrieja. Ypač jei jos veidą puošia šypsena.
Kortney pabaigė maistą lėkštėje kol aš stebėjau ją.
-Kažkas ne taip? - ji susiraukė. Papurčiau galvą. Kodėl ši mergina tokia nuostabi?
Kortney nesupratusi nuleido akis į stalą. Tikiuosi ji negalvoja, jog aš gailiuosi ar kažką.
-Ačiū už pusryčius, - Kortney sumurmėjo ir atsistojo.
-Viskas gerai? - dar kartą paklausiau. Ji dirbtinai šyptelėjo ir įdėjo lėkštutę į kriauklę, o tada atsiduso. Atsistojau ir priėjau prie merginos, dėl ko ji krūptelėjo.
-Hey, kažkas negerai. Sakyk. Nenoriu įtampos, - prisimerkiau ir suėmiau jos švelnučius skruostus.
-Tu gailiesi viso šito kas vakar įvyko ir aš žinau tai, nes tu toks keistas ir dabar aš nežinau kaip man elgtis, nes manau, kad tu nori išeiti, o aš nenoriu, kad tu išeitum, bet žinai kad jei ir išeisi aš nesupyksiu, bet aš nenoriu jog būtų įtampa visai kaip ir tu, todėl jei gailiesi, tiesiog pasakyk ir aš suprasiu ir man bus daug ramiau, - ji sumalė nervindamasi ir jos akyse sublizgo ašaros.
-Princese, niekada. Niekada nesigailėsiu šito, - pabučiavau ją, o jos skruostu nusirito ašara. - Neverk. Nesiruošiu tavęs palikti, bet turėsiu nuvažiuoti iki Amy trumpam, - nuvaliau Kortney ašarą.
-Ar galiu paklausti kodėl? - ji sumirksėjo. Šyptelėjau.
-Nebijok, pavydėti nereikia, - mirktelėjau, o mergina susigėdusi nuleido akis. - Amy žino kelis dalykus, todėl turiu pasitarti su ja. Bet kokiu atveju, grįžiu pas tave, - nusišypsojau.
-O kaip tavo mergina? - Kortney antakis pakilo.
-Man nepatinka, kai ją šitaip vadini. Nebijok, aš viską sutvarkysiu. Tu neturi jaudintis dėl nieko, - pabučiavau jos kaktą ir ji šyptelėjo.
-Važiuok pas Amy, o aš, jei grįši, paruošiu kokį filmą, - ji pasiūlė.
-Pažadėjau grįžti, vadinasi grįšiu. Prie filmo visai norėčiau spragėsių, - mirktelėjau jai ir Kortney veide vėl sužibėjo šypsena. Dėl šito aš gyvenu. Kaip anksčiau to nesupratau.
-Teks užsukti į parduotuvę, - ji liūdnai truktelėjo pečiais.
-Ilgai neužtruksiu, - šyptelėjęs vėl pabučiavau jos saldžias lūpas ir gavęs palaiminimą išeiti, išėjau iš mano meilės namų.

     Kortney pov.

Kodėl jis meluoja? Žinau, jog jis gailisi. Esu įsitikinusi, jog jis net negrįš...