The Office ✨

3 Sezonas 8 Dalis

Yeotan užšoko man ant kelių. Taehyung šiandien išėjo į darbą pilnai darbo dienai. Jis įsakė nepamiršti valgyti, stengtis daug nedirbti ir gerai praleisti laiką.
Aš, žinoma, klausau jo.
Sutvarkiau visus namus, pasigaminau valgyti, kelis kartus pavedžiojau šunytį, kurį jis vakar atvežė, ir susiradau receptą ką gaminsiu vakare.
Nusišypsojau, kai vėl gavau vaikino žinutę.

Kaip tu?

Aš puikiai. Kaip tu?

Svarbu, kad tau viskas gerai. Gerai jautiesi? Nepykina?

Tiesa, Taehyung sužinojęs, jog mane dažnai pykina, ėmė nervintis ir planuoti apsilankymą pas gydytoją. Šiaip ne taip jį atkalbėjau.

Ne, mažiau. Viskas gerai. Dirbk. Sekmės

Bus tau tuoj mažiau. Eik pailsėk. Myliu, mažyte.

Myliu, mažiuk ;)

Sukikenau. Jis toks mielas kartais.
Nuskambėjo durų skambutis ir Yeontan ėmė amsėti. Susiraukusi atidariau duris.
-Laba diena. Siuntinys Amy Carter, - paštininkas pasakė, rankose laikydamas nemažą voką .
-Tai aš, - prisimerkiau. Jis paliepė pasirašyti ir atidavė siuntinį.
Palinkėjusi geros dienos uždariau duris ir pasikvietusi Yeontan nuėjau į svetainę.
Šuniukas atsisėdo priešais mane ir apuostė voką.
Nebuvo siuntėjo vardo.
Smalsiai atplėšiau laišką ir susiraukusi ištraukiau vieną lapą.

Sveika, Amy. Jei manei, kad paliksiu tave ramybėje jei tu išsikraustysi - klysti. Susitikime penktadienį per pietus parke. Noriu pamatyti tave vieną. Jei neateisi, Taehyung gaus šias nuostabias nuotraukas.

J. Smith

Mano akyse jau buvo ašaros. Numetusi lapą ištraukiau likusį voko turinį. Jame buvo trys nuotraukos, kuriose Smith buvo su mergina, tačiau nuotraukos buvo suredaguotos taip, jog atrodytų, kad ten aš.
Užsidengusi burną ėmiau kūkčioti. Aš tikrai maniau, kad viskas baigėsi. Baigiau dirbti ten, todėl maniau, jog mūsų niekas nebesies.
Neįsivaizduoju kaip Taehyung reaguos į tai. Aš bijau. Nenoriu, jog jis paliktų mane besilaukiančią.
Sukišau popierius atgal į voką ir norėjau pačiupti telefoną, tačiau jo nebuvo šalia. Telefonas ėmė vibruoti ant virtuvinio stalo.
Atsistojau ir nuėjau prie stalo, tačiau labai susvaigo galva, jog net aptemo akyse. Sunkiai atsisėdau ant kėdės ir perbraukiau delnais per veidą. Vaizdas netrukus atgavo spalvas, tačiau telefonas nebeskambėjo.
Paėmiau jį ir atskambinau savo vaikinui.
-Dieve, Amy, juk liepiau visuomet atsiliepti! Ar tau viskas gerai? - Taehyung balsas nuskambėjo telefone.
-Man viskas gerai. Telefonas buvo kitame kambaryje. Atsiprašau, - sumurmėjau.
-Bet kokiu atveju, aš grįžtu namo. Maniau, jog tau kas nutiko. Aš jau pakeliui, - jis sumurmėjo ir aš staigiai atsisukau į voką ant sofos.
-Taehyung, man viskas gerai. Važiuok į darbą, - paliepiau ir sunkiai atsistojusi priėjau prie sofos.
-Ne. Grįžtu namo, - Taehyung pasakė ir priminęs, jog myli mane padėjo ragelį.
Visiškai išsigandusi staigiai atsistojau, tačiau didžiulis galvos skausmas privertė mane sucypti ir suklupti. Nepaisant to, nušliaužiau iki sofos ir pagriebiau voką.
Kur man jį paslėpti? Turiu apie viską pagalvoti.
Sunkiai atsistojusi padėjau voką į vieną iš spintelių. Paslėpiau jį po kažkokiomis medžiagomis ir vėl grįžau ant sofos.
Kodėl dabar? Kodėl šiandien?
Netrukus grįžo ir Taehyung.
-Na, mieloji. Aš jau čia. Gerai jautiesi? - Taehyung priėjo prie manęs ir atsisėdęs šalia apsikabino.
-Juk sakiau. Viskas gerai. Galėjai dirbti, - kuo ramesniu balsu pasakiau.
-Tavo balsas buvo kažkoks keistas. Išgąsdinai mane, - jis sumurmėjo. Ne. Negaliu jo skaudinti. Jei jis manimi nepatikės, jis bus labai įskaudintas, o mudu tik kątik vėl ėmėme bendrauti. Labai myliu jį ir geriau kentėsiu pati, nei leisiu kentėti jam.
-Amy? - Taehyung susiraukė. Papurčiau galvą pakeldama akis į jį. - Tikrai viskas gerai? Atrodai išbalusi. Eime, pagulėsi, - vaikinas pasakė ir paėmęs mane ant rankų atsistojo.
-Aš galiu pati, - sumurmėjau.
-Bet galiu ir aš, - Taehyung išsišiepė priversdamas mane silpnai nusišypsoti. Jis per geras man. Nežinau ką dabar be jo daryčiau.

-Turiu tau kai ką, - Taehyung nusišypsojo. Dabar jau vakaras ir jis kątik grįžo iš dušo.
-Na? - kiek susiraukiau.
-Užsimerk, - jis paprašė. Atsidususi užsimerkiau. Girdėjau jog jis nuėjo į kitą kambario pusę, atsidarė stalčių ir netrukus jį uždarė. Taehyung žingsniai priartėjo prie manęs ir jis atsisėdo už manęs nieko nesakydamas.
Po keletos sekundžių kažkas labai šalto prigludo prie mano kaklo iš priekio, o vaikinas kažką darė man už nugaros.
-Taehyung, ne,- dar neatsimerkusi pasakiau.
-Taip, Amy,- vaikinas nusijuokė ir švelniai apkabino iš už nugaros. Lėtai atsimerkiau ir nužvelgiau ant kaklo esantį pakabutį.
Akyse tuojau susikaupė ašaros ir apsisukusi smarkiai apsikabinau savo vaikiną, kuris tik kikeno.
-Ačiū, Tae, - sumurmėjau jam į petį. Jo kūno nedengė jokie marškinėliai todėl jis greit pajuto, jog verkiu.
-Neverk, meile. Nesu labai didelis romantikas ir tikrai nežinau kaip tai turėčiau daryti, bet norėčiau tave pakviesti į pasimatymą. Žinoma, jei tu nieko prieš. Na, dar labai svarbu, jog gerai jaustumeisi, - Taehyung buvo kiek pasimetęs, tačiau su šypsena.
-Taehyung, nesu girdėjusi keistesnio klausimo iš tavęs. Žinoma, kad aš sutinku,- sumurmėjau.
-Ar patinka? - ilgaplaukis vaikinas sumurmėjo po kelių minučių perbraukdamas man per petį.
-Labai. Ačiū, - padėkojau vėl ir šiek tiek atsitraukusi vėl nužvelgiau pakabuką.
-Norėčiau, jog pasiruoštum penktadienio vakarą, - Taehyung nusišypsojo, o mano šypsena dingo.
-Penktadienį? - kiek susiraukiau. Bijau visko kas įvyks tą dieną. Nenoriu Taehyung gadinti nuotaikos.
-Taip. Ar kas negerai? - jis susiraukė.
-Ne... Ne, viskas gerai, - papurčiau galvą. Kažkaip teks ištverti viską ir neišsiduoti.
-Mums reiktų nuvažiuoti iki parduotuvės. Nori važiuoti kartu? - Taehyung nusišypsojo. Porą sekundžių pagalvojau ir linktelėjau.
Besišypsantis vaikinas suglaudė mudviejų lūpas trumpam bučiniui ir atsistojęs nuėjo apsirengti.
-Ar man taip pat persirengti? - paklausiau. Šiuo metu vis dar vilkiu tuos pačius drabužius, kaip ir ryte.
-Tu visada atrodai fantastiškai. Be to, lauke vėsu, tad gal geriau lik su šia apranga, - Taehyung mirktelėjęs apsirengė marškinėlius ir aš nusišypsojau. Dabar jau vėsus ruduo. Nors Amerikoje sniegas retas reikalas, šią žiemą nenustebčiau jei imtų snigti.
-Na, stok, mano neštuke, - Taehyung ištiesė ranką ir aš išsišiepusi sugriebiau vaikino delną. Atsistojusi smarkiai apsikabinau mylimąjį.- Myliu tave, mieloji, bet turėtume jau važiuoti. Vėliau pabūsime drauge, - Taehyung pabučiavo mano kaktą.
-Aš tave myliu labiau, - sumurmėjau užsimerkdama.
-Tik nesugalvok pravirkti. Nenoriu matyti tavo ašarų, - Taehyung nusišypsojo apsuko mane ir išsivedė iš kambario.

-Ar nori ko nors? - Taehyung paklausė paimdamas kelias dėžutes sausų pusryčių.
-Ne, - šyptelėjau. Tiesą sakant, tikrai norėčiau kažko saldaus.
-Tu įsitikinusi? - Taehyung prisimerkė. Linktelėjau. Vaikinas atsiduso ir priėjo prie pat manęs. Tuomet švelniai suėmė mano skruostus ir trumpai pabučiavo. - Sakyk, ko nori. Nupirksiu tau bet ką. Būk gera, Amy, - Taehyung paprašė.
-Aš nežinau ko aš noriu, - tiesiai šviesiai pasakiau. Taehyung kiek atsitraukė ir suėmęs mano delną ir prekių vežimėlį, ėmė eiti, vesdamasis ir mane drauge.
Nuėjome į saldumynų skyrių.
-Ar galiu spėti, jog nori šokolado? - jis paklausė. Burnoje susikaupus seilėms linktelėjau ir vaikinas nusišypsojo. Taehyung paėmė galbūt penkis brangesnius šokoladus ir įdėjo juos į vežimėlį.
-Žinai kas dar tiktų prie šokolado? - jis kilstelėjo antakį. Prisimerkiau. - Kava. Bet tau jos negalima. Ar norėtum kokio kokteilio ar ko nors? Arba gal ledų? - jis ėmė klausinėti.
-Noriu apsikabinti, - sumurmėjau ir smarkiai apsikabinau vaikiną. Taehyung sukikeno ir taip pat smarkiai mane apsikabino.