The Office ✨

2 Sezonas 2 Dalis

Ne, Sana tikrai nušoko nuo proto. Ji penktą valandą ryto atėjo į mano kambarį ir prikėlusi mane pareiškė, jog ji persigalvojo. Kadangi tai mane sunervino, pakeičiau jos išrinktą aprangą, tačiau as myliu ją, todėl vistiek esu su trumpu sijonu, tik tiek, kad esu su storesniu megstuku, nei ji buvo padavusi jį man.
-Kaip šalta,- suzyziau įėjusi į pastatą kur manęs jau laukė Sana. Nusirengiau striukę ir Sana prisimerkė.
-Atrodai geriau, nei buvau išrinkusi aš. Šaunuolė,- ji mirktelėjo. Pavarčiau akis.
-Aš einu. Paduok mano striukę, bet pažiūrėk, kad ją pakabintų Jessica, o ne Luna. Ji kreivai į mane žiūri,- paprašiau įkišdama striukę jai į rankas dėl ko ji susiraukė, tačiau nieko nesakė, nors ir neturėjo progos, kadangi aš nuėjau nuo jos iki lifto, o įlipusi į jį pamojavau draugei ir liftas užsidarė. Nusišypsojau.
Puse nakties praverkiau, tad dabar esu su nemažu kiekiu makiažo, jog paslėptų nuverktas akis. Norėjau tikėti, kad man taip neskaudės, tačiau pasirodo, tai skauda daug labiau nei galėjau įsivaizduoti.
Išlipau trečiame aukšte ir tuojau atsidarė Taehyung kabineto durys.
-Amy, labas rytas, ateik pas mane,- Taehyung pasakė nekreipdamas dėmesio į mano aprangą iki tol, kol nepriėjau prie jo. Taehyung nuo galvos iki kojų nužvelgė mane ir nesupratęs, jog stovi ant praėjimo, nejudėjo.
Sukosčiojau ir vaikinas tuojau pasitraukė. Pavarčiusi akis įėjau į kabinetą ir sustojau kabineto viduryje.
Taehyung nuėjo ir atsisėdo į savo kėdę ir dar kart, tik daug sparčiau, akimis nužvelgė mane.
-Šiandien reiks, jog padirbėtum čia,-Taehyung pasakė ir aš linktelėjusi atsisėdau prie stalo priešais vadovą. Taehyung padavė man dokumentus ir įtemptai ėmė aiškinti ką turėsiu daryti, bei ką darys jis.

      Taehyung pov.

Amy pildė dokumentus, kuriuos jai liepiau, kol aš stebėjau ją. Ji specialiai apsivilko gražiau nei įprastai. Amy žino, jog jos figūra kiekvieną vyrą išvarytų iš proto.
Sudrėkinau lūpas ir nužvelgiau merginos liauną ranką kuri tarp pirštų sukiojo tušinuką ,skaitydama mažu šriftu parašytą tekstą.
Amy pasimuistė ir paėmė kitą lapą. Nuleidau akis iki jos krūtinės. Aš, šiandien, tikrai negaliu atitraukti akių nuo jos.
-Taehyung? Ar girdite mane?- Amy susiraukė ir aš pasimetęs pakėliau akis į jos akutes.- Klausiau, ar čia taip pat reikia brėžinio ar tik aprašyti?- ji sumirksėjo ir sudrėkino lūpas. Velniava. Ji tokia...
-Reikia,- pasakiau nurydamas seiles. Amy linktelėjo ir ėmė toliau rašyti bei braižyti merginos figūrą ir suknelę ant jos.
Neturiu žodžių kaip galėčiau ją apibūdinti. Toks jausmas, jog ji specialiai nori mane paerzinti.

     Amy pov.

-Jis visą laiką spoksojo į mane lyg būčiau kokia ledų porcija!- suniurzgėjau kavinukėje, kai su Sana ir Felix gėrėme arbatą.
-Mes juk šito ir norėjom. Gal susipras ko atsisakė,- Sana nusišypsojo.
-Šito norėjai tu, o ne aš,- prisimerkiau.
-Nesiginčykit. Taehyung yra tiesiog vaikinas. Jei jis nesidomi Amy dabar, ji tiesiog turėtų daugiau laiko praleisti su juo. Per tuos šešis mėnesius jis galbūt pamiršo kokia tu esi ir tam reikia priminimo. Pakviesiu Taehyung į barą, o ten jau būsi tu. Praleisit vakarą ir žiūrėk, rytoj jau ateisit susikibę rankom. Kodėl jūs mąstote, jog norint patikti kažkam, turi jį sujaudinti? Tai nenormalu, nes tada tu jam patiksi tik tada, kai tu apsirengusi atvirai arba visai be drabužių. Jam patiks tavo kūnas, o ne tu,- Felix emė pamokslauti duodamas tikrai gerų minčių.
-Tikrai negalvojau, kad su Felix kalbėsim apie vaikinus, bet čia labai gera mintis. Felix, ar galėsi Taehyung pakviesti kur nors?- Sana paklausė. Vaikinas linktelėjo.
-Atsiprašau, bet aš ne marionetė. Aš nenoriu. Nenoriu lysti per prievartą jei manęs nenori. Jūs galėsite eiti į barą ar kur nors, bet manęs ten nelaukit,- pasakiau ir atsistojusi nuėjau, palikdama juos pasimetusius.
Felix teisus, sakydamas, jog kuo atviriau aš rengsiuos, tuo labiau Taehyung patiks mano kūnas, o ne aš. Jis nė negalvojo apie meilę ar simpatiją man, todėl turėčiau ir aš pamiršti jį.
Tik reikės susitarti su mano ašarų liaukomis.
Įėjau į savo kabinetą ir atsisėdau kėdėje. Sijonai man niekada nepatiko. Suknelės - taip, bet ne sijonai.
Atsidususi perbraukiau delnais per veidą ir palikau juos ant veido. Paskutiniu metu, galvos skausmas nedingsta ir tai nervina. Negaliu susikaupti.
-Amy, jau čia?- Taehyung įėjo į kabinetą. Patraukusi rankas linktelėjau.- Ar kas negerai?- jis susiraukė.
-Ne. Viskas gerai,- dirbtinai šyptelėjau.
-Kaip sesė? Jai viskas gerai?- Taehyung atsisėdo priešais.
-Jai jau gerėja. Mama sakė, jog ji po truputį išmoksta judėti. Ellie jaučiasi vis geriau ir geriau. Ačiū,- linktelėjau.
-Nėra už ką. Ellie pažadėjau, jog atvažiuosiu dar pas ją ir atvešiu tą barbių knygą,- Taehyung priminė man ir aš sukikenau, kai prisiminiau jo reakciją į tai. Linktelėjau.- Jei nieko prieš, greitu metu norėčiau aplankyti ją, jei tu nieko prieš.
-Žinoma. Jūs tiek jai padėjote,- trūktelėjau pečiais.
-Ne, Amy. Vyktume kartu, todėl noriu paklausti ar tu nesi užsiėmusi po darbo,- Taehyung pasakė. Sumirksėjau.
-Bet...
-Amy, aš bet kokiu atvėju važiuosiu. Žinau, ką tu galvoji, bet net negalvok apie atsilyginimą,- jis sudraudė. Taehyung tikrai pažįsta mane.
-Na, gerai,- šyptelėjau.
-Tuomet jei tavo mama bus nieko prieš, apie trečią valandą šiandien galėtume išvažiuoti ir pernakvoti tavo namuose,- jis pasiūlė.
-Gerai. Viskas gerai. Galime. Tik man reiktų pasiimti keletą daiktų iš namų,- pagalvojau.
-Gerai. Nuvešiu tave iki judviejų su Sanos namų. Vistiek, reiks kažkur tą knygą nupirkt,- jis pasakė vėl priversdamas mane sukikenti.