The Office ✨

26 Dalis

-Tu tikrai nieko prieš? Viskas gerai?- paklausiau klodama lovą.
-Viskas gerai, Amy. Nesinervink taip,- Taehyung nusijuokė ir atsigulė į lovą, bei užsimerkė.- Pavargau šiandien.
-Na, atsiprašau, bet ne visai aš kalta,- nusijuokiau ir atsisėdau ant lovos.
-Aš ir nesakiau, kad tai tu. Niekas nekaltas. Šis nuovargis visai geras. Reikia kartais,- vadovas nusišypsojo.
-Apie ką nors kalbėjot su mano mama?- paklausiau. Jis paslėpė šypseną.
-Aha. Apie tavo sesutę, maisto gaminimą... Na, nedaug kalbėjom. Tai daugiau buvo nejauki tyla,- Taehyung vėl nusišypsojo.
-Ką kalbėjot apie sesutę?- pasidomėjau.- Jai viskas gerai, tiesa?- sunerimau.
-Žinoma,- jis dirbtinai nusijuokė ir atsisėdo.
-Kas Ellie? Kas jai nutiko?- visu kūnu atsisukau į jį.
-Amy, jai viskas gerai. Jai nieko nenutiko. Ellie sveika,- Taehyung ėmė raminti mane, kadangi pastebėjo ašaras akyse. Vaikinas papurtė galvą ir apkabino mane.- Amy, ji jaučiasi gerai.
-Ne. Aš žinau. Pažįstu ją geriau nei kas kitas. Pamačiau, kad jai nė kiek ne geriau. Mano sesutei vis blogėja, bet mama nenori man to sakyti. Aš nebe esu maža ir viską suprantu,- nusivaliau ašaras, tačiau jos vistiek riedėjo.
-Ramiai, Amy. Aš galiu tau padėti. Tik pasakyk,- Taehyung paglostė mano plaukus. Atsitraukus susiraukiau ir papurčiau galvą.
-Aš pati galiu. Man nereikia kitų pagalbos,- pasakiau.
-Bet tiesiog noriu pasakyti, jog aš vistiek galiu padėti, Amy,- Taehyung šyptelėjo.
-Gerai. Spėju atrodau baisiai,- nusijuokiau per ašaras.
-Mačiau ir baisiau,- Taehyung nusišypsojo stengsamas paguosti mane. Šyptelėjus nuleidau akis ir perbraukiau rankomis per veidą. Šiek tiek nejauki tyla.
-Nueisiu nusiprausti,- šyptelėjau vaikinui ir atsistojau. Taehyung nužvelgė mane, taip pat šyptelėjo ir linktelėjo.
Kai grįžau, vaikinas jau snaudė. Tiesą pasakius, tikėjausi, jog prieš miegą mudu pakalbėsime, tačiau manau, kad Taehyung nenusiteikęs kalbėti. Jis kažkoks keistas paskutiniu metu. Palyginus su juo praeitą savaitę, dabar tai visiškai kitas Taehyung.
Įslinkau į lovą, po atskira antklode ir susiriečiau į kamuoliuką.
Jei Taehyung visuomet būtų toks, būtų visai kitas reikalas. Su juo būtų galima ramiai pabendrauti įvairiomis temomis. Jis sugeba paguosti, tačiau labai lengvai gali ir įskaudinti.

       Kita diena

-Amy nuo pat Ellie gimimo su ja sutarė lyg su dvynuke. Nesistebiu, jog jos ir dabar susišneka geriausiai,- mama kalbėjo virtuvėje su Taehyung, o aš nusišypsojus įėjau į virtuvę.- Sveika, dukrele,- mama nusišypsojo.
-Labas rytas,- pasisveikinau tiek su mama, tiek su Taehyung. Vaikinas nusišypsojo man pasisveikindamas.
-Baigiu kepti blynus su sirupu. Sėsk, mieloji,- mama pakvietė ir aš atėjusi prisėdau.- Nueisiu iki Ellies,- mama pasakė ir išjungusi keptuvę išėjo iš virtuvės.
-Kaip miegojai?- pasidomėjau.
-Gerai. O tu?- jis iš mandagumo paklausė.
-Visur gerai, bet namuose geriausia,- sukikenau ir jis nusišypsojo.
-Gaila, bet šiandien teks išvykti,- Taehyung atsiduso.
-Taip,- sumurmėjau.
-Na, ryt jau gausi algą. Tai turėtų pakelti tau nuotaiką,- Taehyung trūktelėjo pečiais.
-Na... Ta mintis, kad jau rytoj galėsiu persiųsti mamai pinigus ir sesutė galės apsilankyti pas reikiamą gydytoją, nesvarbu, kad tik kartą, tikiuosi, kad tai bent kažkiek padės jai,- šyptelėjau, kol Taehyung kreivai žiūrėjo į mane, tačiau man baigus sakinį jis papurtė galvą ir šyptelėjo, o į virtuvę atėjo ir mama, kuri neįgaliojo vežimėlyje vežė sesutę. Ellie nusišypsojo pamačiusi mane ir mama lyg numanydama atvežė ją šalia.
-Labas rytas, mieloji,- pasisveikinau su Ellie ir pabučiavau jos skruostą.
-Labas rytas, sese,- ji pasisveikino.
-Kaip jautiesi?- paklausiau.
-Žinai, kad nemėgstu šito klausimo,- Ellie ramiai atsakė.
-Žinau, tačiau tai įprotis,- šyptelėjau.
-Ellie, ko norėtum, kai sekantį kartą atvažiuosim?- Taehyung paklausė ir aš kiek susiraukiau. Jis nori atvažiuoti čia vėl?
-Aš noriu labai daug dalykų, kadangi esu vaikas, bet yra dalykų kurie yra tiesiog brangūs,- sesuo atsakė kaip suaugusi.
-Tai nesvarbu. Aš galiu nupirkti bet ką,- Taehyung šyptelėjo sesei.
-Norėčiau knygos, kurią reklamavo per televizorių. Toje knygoje yra visos pasakos apie princeses. Žinau, jog tai yra netikrovė, tačiau jos vistiek man patinka. Ji nėra brangi, bet Liverpulyje jos nėra,- Ellie pasakojo, kol Taehyung kvailu žvilgsniu žiūrėjo į sesę, o po to atsisuko į mane parodydamas, kad nieko nesupranta. Su šypsena žiūrėjau į jį ir stengiausi garsiai nesijuokti.- Juk žinai, kokia tai knyga tiesa? Nežinau kas galėtų jos nežinoti.
-Žinoma žinau,- Taehyung rimtu veidu pasakė ir aš užsidengusi veidą ėmiau kikenti.
-Tuomet puiku. Tikiuosi atvažiuosi su sese, nes be jos man nereikia ir dovanos,- sesuo pasakė ir aš patraukusi rankas apkabinau sesutę.
-Mieloji,- nusišypsojus numykiau. Ellie nusišypsojo. Paglosčiusi jos plaukus atsitraukiau nuo jos.

-Kas kuria knygas apie kažkokias barbes?- Taehyung garsiai pasakė vos mums išėjus iš mamos namų. Ėmiau garsiai juoktis- Aš rimtai! Džiaugiuos, kad kai mano sesė augo tokių nesąmonių nebuvo, nes namuose būtų buvę tiek nesąmonių.
-Tai ne barbės, o princesės. Kiekvienai mergaitei jos patinka,- sukikenau.
-Ir tau?- jis kilstelėjo antakį ir įmėtė daiktus į mašiną. Prisimerkiau ir nusišypsojau. Jis taip pat nusišypsojo.- Lipk,- kilstelėjo galvą. Linktelėjus įlipau į mašiną ir jis padarė tą patį.
-Ar tu planuoji vėl čia atvažiuoti?- šiek tiek susiraukiau kai vaikinas užkūrė mašiną.
-Taip. Manau taip. Man patiko tavo sesė. Su ja įdomu bendrauti. Ji kitokia,- Taehyung trūktelėjo pečiais.
-Ellie autistė. Tai nėra liga. Ji tiesiog kitokia,- šyptelėjau.
-Ir tai yra nuostabu,- Taehyung nusišypsojo man ir mano veide taip pat išaugo šypsena. Taehyung gali būti linksmas, kai to nori.