The Office ✨

24 Dalis

Ojoj... Tikriausiai per dažnai keliu... Na, bet visai norėčiau gauti nuomonių už šitai ^^

Dar kart perskaičiau žodžius lape ir atsidususi pabarbenau į duris. Nežinau kokiu tikslu jam reikia, jog aš išeičiau iš darbo, bet aš tikrai labai bijau. Žinau, kad mama visada man pritars, kad ir ką bedaryčiau. Aš susirasiu kitą darbą ir padėsiu sesutei.
-Užeik,- Taehyung balsas už durų. Lėtai atidariau duris. Vaikinas pakėlė akis į mane ir šyptelėjo.- Sveika, Amy. Kaip tik būčiau prašęs tavęs ateiti. Pasiimk šiuos dokumentus ir nusinešk pas save,- vadovas padėjo ant stalo krašto kelis segtuvus.
-Ar galite pasirašyti šį dokumentą?- ištiesiau jį jam.
-Gerai,- jis paėmė ir pasidėjo šalia kažkokio dokumento.- Vėliau peržiūrėsiu. Eik,- Taehyung paliepė. Linktelėjus paėmiau segtuvus ir išėjau iš kabineto.
Nuėjusi į savo kabinetą sudėjau duotus segtuvus. Atsitraukiau nuo spintos ir krūptelėjau kai durys staigiai prasivėrė.
-Kas čia, Amy?- Taehyung iškėlė kątik jam duotą dokumentą. Nurijau seiles ir nuleidau akis.
-Kodėl? Kai atėjai dirbti, neatrodė, jog ruošeisi po poros savaičių išeiti. Kas įvyko?- jis švelniau paklausė, tačiau jo veidas išliko rimtas.
-Aš... turiu priežasčių...- sumurmėjau.
-Ar tai dėl sesers?- Taehyung kiek susiraukė. Papurčiau galvą. Nežinau ką jis žino apie Ellie, bet akivaizdu, kad ne tik tą, ką pasakojau jam aš.- Amy, sakyk. Man tai yra svarbu,- Taehyung priėjo arčiau.- Tu tikrai nori išeiti?- jis susiraukė. Akyse susikaupė ašaros ir aš vėl turėjau nuleisti galvą.
-Sakiau, kad kažkas negerai,- Taehyung sumurmėjo ir apsikabino mane.- Sakyk, Amy,- jis atsiduso suglausdamas mudviejų galvas. Taip pat jį apsikabinau ir ėmiau kūkčioti. Vaikinas švelniai glostė mano nugarą.
-Pone Ta...
-Tiesiog Taehyung,- vadovas pasakė ir aš pasimečiau.
-Ką?
-Visada. Tiesiog nepamiršk, jog aš tavo vadovas,- jis sumurmėjo.
-Ponas Smith man grasino,- tiesiai šviesiai pasakiau giliai įkvėpdama.
-Ką?- Taehyung pasimetęs atistraukė. Nurijau seiles ir nuleidau akis.- Ką tu turi omeny, sakydama grasino? Ką jis tau sakė? Čia vakar?- Taehyung ėmė klausinėti. Linktelėjau.
-Jis liepė man išeiti iš darbo,- pasakiau.
-Amy, juk tai nėra grasinimas,- Taehyung pakreipė galvą.
-Jei ne, jis sužlugdys tavo verslą ir... nieko...- sumurmėjau.
-Taigi tu tiesiog nenori, jog nukentėtų mano verslas?- Taehyung nusišypsojo.- Duokš man tą popierių,- jis ištiesė ranką. Padaviau jam dokumentą, su kuriuo, pagal viską, turėčiau būti atleista iš darbo. Jis žiūrėdamas man į akis suplėšė lapą į keturias dalis.
-Kad šito, - jis pamojavo lapeliais,- daugiau niekada nematyčiau,- pasakė ir numetė juos ant žemės.- Puikiai žinau dėl ko tai įvyko, todėl viską tuoj sutvarkysiu,- Taehyung pasakė ir aš šyptelėjau. Prieš išeidamas iš kabineto jis sustojo.
-Tiesa, žinojai, kad tu jauniausia darbuotoja per visą šį ofisą?- jis nusišypsojo.
-Tikrai?- pakėliau akis į jį.
-Aha,- Taehyung mirktelėjo ir išėjo iš kabineto. Surinkau lapo dalis nuo žemės ir sumečiau jas į šiukšlių dėžę. Ko jau ko, bet kad Taehyung man padės, tikrai nesitikėjau. Man labai rūpi sužinoti kodėl jis norėjo, jog aš išeičiau.
-Žiūrėk, abrakadabra ir aš vėl čia. Viską sutvarkiau,- Taehyung su puikia nuotaika atėjo į mano kabinetą.
-Pone Taehyung, ar galiu paklausti?- žvilgtelėjau į jį. Taehyung tylėjo ir atsirėmęs į sieną sujungė mudviejų akys.-Ar girdite?- susiraukiau.
-Žinoma, girdžiu, tačiau jei tu į mane taip kreipsiesi, aš neatsakysiu. Mes panašaus amžiaus. Tiesiog nepamiršk, kad aš tavo viršininkas, bet kreipkis kaip sakiau,- Taehyung pasakė. Mintyse galiu vadinti jį tik vardu, tačiau taip kreiptis... Esu mokyta, jog į vyresnius amžiumi arba viršesnius nei aš.
-Aš klausau, Amy,- Taehyung su šypsena atsiduso.
-Tai ar galiu jūsų paklausti?- išsisukau nuo jo vardo ištarimo.
-Amy,- jis atsiduso ir vėl priėjo prie manęs,- kreipkis į mane tu. Noriu galėti pasitikėti bent vienu darbuotoju, o kai tu šitaip kalbi, bijau, kad niekada to nenutiks,- Taehyung kilstelėjo antakį.
-Ką jūs turite omenyje, sakydamas pasitikėti?- susiraukiau.
-Na, pavyzdžiui pasikalbėti. Arba, kad pas kažką galečiau ateiti prisigėręs,- Taehyung pakreipė galvą ir aš nesusilaikius nusijuokiau.- Na ir žinoma,- jis numykė ir ištiesė rankas į šonus prašydamas apkabinimo. Tučtuojau apsikabinau vadovą.
-Ko norėjai paklausti?- jis sumurmėjo man į plaukus.
-Kodėl Ponui Smith reikia, jog aš išeičiau? Kodėl jis man grasino?- pasimečiau.
-Tai nevisai jis. Mes apsipykom su Jennifer ir jai atrodė, jog aš rezgu santykius su tavimi. Todėl ji liepė jam tau grasinti ir priversti išeiti iš darbo, būtent tai, ką tu ir padarei. Džiaukis, kad perskaičiau tą dokumentą. Ir kodėl vadini jį Ponu? Jis yra visiškas niekas, jei grasino merginai,- Taehyung paaiškino. Nejau jis niekada negrasino merginai? Atsiprašau, bet netikiu.- Tiesa, Jimin pranešė, jog šiandien vakare atvyks į Angliją?- Taehyung atsitraukė. Išpučiau akis ir papurčiau galvą.
-Ar man pavyks su juo susitikti? Ar jis ilgai čia bus?- susiraukiau.
-Neilgai, bet manau tikrai nepraras progos tave pamatyti. Žinai, pagalvočiau, kad tu jam patinki, bet kai žinau jog jis įsižiurėjęs kitą merginą ši mintis dingsta. Kiek vaikinų tu turėjai?- Taehyung truputį susiraukė.
-Nedaug,- silpnai šyptelėjau.
-Kiek tas nedaug?- prisimerkė.
-Na... Turėjau. Truputį mažiau nei du,- nusišypsojau.
-Juokauji? Tau dvidešimt dveji, Amy!- Taehyung nustebo ir nusijuokė.
-Žinau. Nebuvo kandidatų,- sukikenau.
-Labai tuom abejoju. Dabar tikrai oficialiai galiu vadinti tave mažiausia,- Taehyung vėl nusijuokė.- Gerai. Aš jau einu, nes dar turiu kelis popierius sutvarkyti. Spėju tu taip pat turi darbelio,- jis šyptelėjo. Linktelėjau.
-Sekmės,- palinkėjau.
-Ir tau, maže,- Taehyung išeidamas pasakė ir sukėlė didžiulę šypseną mano veide.

-Mieloji, ką tu čia dar veiki?- puikiai pažįstamas balsas kreipėsi į mane. Pakėlusi akis plačiai nusišypsojau Jimin. Jo veide taip pat atsirado šypsena. Atsistojus priėjau prie jo ir apsikabinau jį.
-Pasiilgau tavęs,- Jimin sumurmėjo.
-Ir aš,- atsakiau tuo pačiu. Net nežinojau, kad taip trumpai pažįstamo žmogaus, galima taip greitai pasiilgti.
-Ar neturėjai grįžti vėliau?- šiek tiek susiraukiau atsitraukusi.
-Amy, jau puse devynių vakaro,- Taehyung pasakė. Net nepastebėjau jo.
-Žinok, aš pykstu,- Jimin kilstelėjo galvą.
-Kodėl?-susiraukiau.
-Pirma, tai tu dirbai sekmadienį, dėl ko labiau pykstu ant Taehyung. Antra, tu šiandien ruošeisi išeiti iš darbo. Trečia, tu dirbi iki išnaktų!- Jimin kilstelėjo antakį.
-Pirmi du, yra mano kaltė. Trečio priežasties nežinau,- Taehyung sumurmėjo ir nuėjęs įsitaisė mano kedėje.- Tavo kėdė patogesnė,- jis pasimuistė.
-Na, vistiek. Ateik,- Jimin vėl mane apkabino ir aš nusijuokiau.- Parvešim tave namo, kad persirengtum. Šiandien nuvyksim į vakarėlį,- jis spustelėjo mane.
-Aš negaliu. Šiandien pažadėjau pakalbėti su mama ir be to, man ryt į darbą ir mano bosas supyks,- pasakiau, žinodama, kad Taehyung puikiai girdi.
-Panele Amy,- Taehyung nusikosėjo stengdamasis atkreipti mano dėmesį.- Jei bosas eis kartu, vadinasi tu gausi išeiginę,- jis kilstelėjo antakį.
-Na va. Išeiginė vidury savaitės visai gerai, tiesa?- Jimin nusijuokė.- Su mama pakalbėsi ryt. Gal ir man pavyks pabendrauti,- jis šyptelėjo. Taip pat nusišypsojau.
-Bet aš vistiek nenoriu. Geriau dirbsiu, tačiau nenoriu ten važiuoti,- atsidusau.
-Gerai, Amy,- Jimin nusišypsojo suprasdamas mane.
-Bet tau vistiek rytoj išeiginė,- Taehyung pasakė ir mes abu su Jimin atsisukom į  jį.
-Kokia proga?- susiraukiau.
-Jokia. Naktį susitiksim,- Taehyung pasakė ir aš nusišypsojau.
-Ką?- Jimin visiškai pasimetė. Taehyung papurtė galvą ir atsistojo.
-Ilgai pasakot,- pasakė ir praeidamas patapšnojo man per galvą. Suniurzgėjau, o Jimin nusijuokė.

-Amy, dukrele, kodėl jam nepasakei, jog jis grasino tave išprievartauti? Juk tai taip baisu. Tu galėjai skųstis į policiją,- mama pabarė mane.
-Mam, jam tai nelabai rūpi,- atsidusau gamindamasi vakarienę, nors dabar jau puse dešimtos vakaro.
-Bet tu vistiek galėjai bent užsiminti,- mama atsiduso.
-Nesvarbu. Jis sakė, jog viskas sutvarkyta. Tiesa, ryt davė išeiginę be jokios priežasties,- nusijuokiau paimdama duoną iš šaldytuvo.
-Na, o kaip tie vaikinai apie kuriuos pasakojai?- mama pasmalsavo.
-Jie labai labai draugiški ir jie laikosi puikiai,-nusišypsojau.
-Prašau, pasakyk, kad bent vienas iš tų vaikinų tau patinka ir aš būsiu rami,- mama nusišypsojo.
-Ne, mama. Jie nuostabūs, bet man nei vienas jų nepatinka,- vėl nusijuokiau.
-Tu nesuteiki vilties man tapti močiute,- atsiduso.
-Mam,- suzyziau. Nuskambėjo durų skambutis. Mamai pasakiusi, jog tuoj grįšiu nulėkiau prie durų ir pro akutę pamačiau besidairantį laiptinėje vadovą. Šyptelėjus atidariau duris.
-Sveika,- jis šyptelėjo.
-Sveiki, tačiau jūs neatrodote gėręs,- nusijuokiau.
-Tu, Amy,-jis mirktelėjo įeidamas į vidų.- Ir aš gėriau šiek tiek,- Taehyung uždarė duris.
-Aš darausi vakarienę ir kalbu su mama. Jūs alkanas?- pasidomėjau.
-Amy, kiek tau galiu kartoti. Kreipkis į mane tu,- Taehyung sumurmėjo ir nuėjo į virtuvę.
-Labas vakaras, Ponia Carter,- Taehyung nusišypsojo mano mamai telefone ir aš atsidusau.
-Sveikas. Tu turbūt Amy viršininkas? Net neklausiu ką pas ją veiki. Aš eisiu užmigdyti Ellie. Jūs taip pat ilgai nevakarokit. Labanaktis,- mama tuojau atsisveikino.
-Mama,- suzyziau ir ji padėjo ragelį.- Sveikinu, dabar ji prisigalvos nesąmonių,- nusijuokiau viršininkui.
-Tegul,- jis trūktelėjo pečiais.- Ką gamini?- paklausė kai priėjau prie viryklės.
-Paprastus kotletukus. Mama mėgsta juos gaminti sesutei,- pasakiau nusišypsodama.
-Galėsiu paragauti?- Taehyung priėjo man už nugaros ir padėjo smakrą ant peties.
-Um... Žinoma,- sumurmėjau. Tai nėra labai įprasta man.
-Jei kas negerai, aš klausau,- jis pasakė tyliau.
-Viskas gerai,- pasakiau nevisai suprasdama apie ką jis.
-Tuomet viskas gerai,- viršininkas nusišypsojo.- Labai skaniai kvepia.
-Taip... Mama maistą gamina dieviškai. Aš nesu tokia gera kulinarė, tačiau kai gamina mama, visi namai kvepia jos gaminamu maistu,- atsidusau.
-Pasiilgai jos?- Taehyung spėjo.
-Labai. Jei ne sesutė, tikrai dirbčiau kažkur šalia jų, kad tik galėčiau su jomis bendrauti, tačiau dabar nėra galimybių tam ir taip pat negaliu jų aplankyti,- liūdnai šyptelėjau.
-Kodėl negali? Tau rytoj išeiginė,- Taehyung atsitraukė ir susiraukęs atsirėmė į virtuvinę spintelę.
-Aš negaliu keliauti taip, kaip keliauji tu. Neturiu tiek pinigų tam,- trūktelėjau pečiais.
-Gerai. Tuomet rytoj abu važiuosim aplankyti tavo mamos ir sesutės.