The Office ✨

28 Dalis

      Amy pov.
-Sveika, gražuole! Atrodai nuostabiai,- Jungkook nusišypsojo mus pamatęs ir smarkiai mane apkabino.
-Labas. Ačiū,- taip pat nusišypsojau. Tas brunetas sugeba padaryti taip, kad po poros minučių jo pasiilgstu.
-Amy, sveika,- pasisveikino Jhope, kitaip, Ponas Hoseok. - Mums pradžioje ne kaip sekėsi, tad apsimeskim, kad mes nepažystami,- jis pakreipė galvą.
-Malonu susipažinti. Aš Amy,- pasakiau po tylos. Vaikinas nusišypsojo.
-Na, sėsk, Amy,- Taehyung pasakė. Šis klubas kiek keistas, nes čia panašiau į kavinę, tik garsiai groja muzika ir daugiau vietos šokti. Vaikinai leido man atsisėsti ant patogios sofos, o tik po to atsisėdo patys.
-Kas tai per vieta?- pasidomėjau Taehyung, kol Jhope ir Jungkook kalbėjo vienas su kitu.
-Tai įprastas klubas, tačiau jame lankosi tik... Na, labiau žinomi arba daugiau uždirbantys žmonės,- jis paaiškino.
-A... Tai aš čia ne visai į temą,- nusijuokiau. Taehyung šyptelėjo.
-Nejuokauk,- jis pasakė ir nusuko žvilgsnį. Taip pat pažiūrėjau ten, kur žiūrėjo vadovas. Kažkoks vyras su prabangiais drabužiais žiūrėjo į mane, o man atsisukus mirktelėjo. Nuleidau akis į rankas ant kelių, o po to žvilgtelėjau į priekyje sėdinčius du vaikinus. Staiga mano ranka buvo švelniai suimta šalia sėdinčio vaikino. Nužvelgiau jo ranką, kuri buvo supynusi mudviejų pirštus, o tada pakėliau akis į Taehyung. Jis vis dar žiūrėjo į tą keistą vaikiną, kuris pamatęs Taehyung žvilgsnį turėjo nusisukti. Gerai... Ką tai turėtų reikšti?
Vyrui nusisukus, Taehyung taip pat patraukė žvilgsnį nuo jo. Atsisukau į jį, o vaikinas tai pajutęs atsisuko į mane ir susiraukė.
-Kas?- sumurmėjo. Papurčiau galvą ir nuleidau akis. Taehyung atsidusęs atsirėmė ir spustelėjo mano ranką. Maniau, kad paleis...
-Sveiki. Ko norėtumėt?- padavėjas priėjo ir prie mūsų staliuko. Aš sulaukiau ir jo žvilgsnio, kas man nelabai patiko. Jungkook ir Jhope pasakė gėrimų pavadinimus ,kuriuos girdėjau pirmą kartą, o Taehyung prieš pačiam pasakant atsisuko į mane.
-Alkana?- kilstelėjo antakį. Papurčiau galvą.- Mums Jack Daniels,-Taehyung pasakė ir aš norėjau paprieštarauti, tačiau vaikinas nuėjo.
-Šįkart silpnai?- Jhope nusijuokė. Taehyung trūktelėjo pečiais.
-Maniau Amy negeria,- Jungkook kilstelėjo antakį.
-Ji ir negeria, bet kai turi užknisantį vadovą...- Taehyung nužvelgė mane su šypsena. Šyptelėjau ir nuleidau akis.
-Darbe ji kažkaip daugiau šneka,- Jhope prisimerkė.
-Jūs užsisakėt kambarius ar važiuosit namo?- Jungkook paklausė mūsų su Taehyung. Aš susiraukusi nužvelgiau jį. Kokius kambarius?- Iš Amy žvilgsnio, galiu pasakyti, kad nesisakėt,- jis nusijuokė.
-Užsakiau. Ryt parvešiu ją,- Taehyung pasakė nustebindamas mane.
-Kokius kambarius? - susiraukusi atsisukau į jį, tačiau prie mūsų stalo vėl priėjo padavėjas ir atnešė visų gėrimus.
-Vėliau paaiškinsiu,- Taehyung pasakė paimdamas ir mano,ir savo gėrimus nuo padėklo. Priešais mane atsirado tamsus gėrimas, todėl susiraukiau. Padavėjui nuėjus Jungkook nusišypsojo.
-Amy turbūt daugiau niekur su tavimi nevyks. Jai čia nuobodu,- Jungkook nusijuokė nužvelgdamas mane.
-Man kolkas čia irgi nuobodu. Gerk, Amy. Eisim pasivaikščiot,- Taehyung pasakė lyg liepdamas ir užsivertė gėrimą išgerdamas jį vienu gurkšniu.
-Aš nenoriu,- papurčiau galvą. Vadovas prisimerkė.
-Tuomet išgersi vėliau,- pagalvojęs pasakė ir atsistojo, paleisdamas mano ranką. Taip pat atsistojau ir susitvarkiau suknelę. Šitai sulaukė visų trijų vaikinų dėmesio, tačiau greitu metu jie nusuko akis. Taehyung šyptelėjo ir ėmė eiti link kažkokių laiptų. Sekiau jam iš paskos. Norėjau paklausti, apie kokius kambarius jie kalbėjo ir išvis kodėl aš čia, bet muzika buvo per garsi šitoje pastato dalyje. Kol apsidairiau aplink save pamečiau Taehyung iš akiračio. Taip pat nesimatė ir Jungkook su Jhope, kadangi prie staliuko jų jau nebebuvo.
-Pasimetei?- svetimas balsas garsiai paklausė už manęs ir aš tučtuojau apsisukau. Vyras spoksojęs į mane nuo staliuko toliau, stovėjo priešais mane. Taehyung akimis liepė jam nebežiūrėti į mane.
-Ne,- mandagiai šyptelėjau.
-Man atrodo kiek kitaip. Tikrai galiu jums padėti. Mano kambarys visai čia pat,- vyras apgirtusiomis akimis žvelgė į mane. Kartais tikrai nesuprantu vyrų logikos. Kas iš to, kad nusitempsi merginą į lovą, ji pastos, o po to vaiką augins tai pats.
-Ačiū, nereikia,- stengiausi būti mandagi, tačiau jei jis dar apie kažką tokio užsimins, tikrai jam užvošiu.
-Jacob,- Taehyung kreipėsi į vyrą priešais mane, prieš jam kažką pasakant. Toks jausmas, kad Taehyung užuodžia jei kas man negerai.
-Taehyung, palikai savo princesę vieną. Maniau, kad nebereikalinga. Būčiau tikrai priglaudęs,- jis pasakė ir kilstelėjo antakį man. Aš susiraukiau. Aš jam kas, viščiukas? Tegu nemaišo manęs su viščiuku, nes pamatys ką aš sugebu. Be to, prie ko čia Taehyung? Aš juk ne jo.
-Neturėtum lysti prie svetimų merginų, Jacob. Ne visom reikalingi tavo turtai, o toms kurių jų reikia, tikrai rasi striptizo klube,- Taehyung pasakė ir apkabino mano liemenį. Jie akivaizdžiai pažįstami, tačiau tas Jacob daug vyresnis už Taehyung.
-Keista, kad tu išvis kažką radai, nes niekam net tavo turtų nereikia,- Jacob pasakė ir dingo iš akių.
-Jis iš prigimties nesveikas, ar specialius mokslus lankė?- atsisukau į Taehyung ir rimtu balsu paklausiau, o jis ėmė garsiai juoktis. Koks nuostabus jo juokas...
-Manau antras variantas,- Taehyung mirktelėjo man ir su didele šypsena, vis dar laikydamas mane už liemens, ėmė vestis į antrą aukštą.
-Kur einame?- pasidomėjau. Muzika vis prasčiau girdėjosi, o Taehyung ėjo koridoriumi su daug durų į abejus šonus.
-Aš užsakiau mums kambarį. Nebijok, tai bus tik vienas kambarys, lovos turėtų būti atskiros. Taip dėl to, kad šis klubas tolokai nuo mūsų namų, o aš jau gėriau. Negaliu rizikuoti tavo gyvybe,- jis vėl mirktelėjo ir aš šyptelėjau. Taehyung sustojo prie durų su skaičiuku '77' ir atidarė duris.
Įėjau ir susiraukiau pamačiusi dvigulę lovą vidury kambario.
-Ar jie juokauja?- Taehyung sumurmėjo ir išsitraukė telefoną.- Aš tuoj,- jis pasakė ir išėjo iš kambario. Vėl nužvelgiau visą kambarį. Čia gražu. Taehyung tikriausiai daug pinigų paklojo už šitai. Priėjau prie lango, kuris buvo per pusę didžiausios sienos. Muzikos čia beveik nesigirdėjo, kas man labai patiko. Sunkiai užmiegu, jei man kas trugdo, o Taehyung atrodo žinojo tai.
Pro langą vaizdas buvo taip pat nuostabus. Matėsi daug pastatų ir šviečiančių lempų, kurios mirksėjo mano akyse.
-Amy, atleisk, bet turėsim miegoti vienoje lovoje. Pasakiau jog būsiu ne vienas, tad jie pagalvojo, kad būsiu su savo mergina, o dabar laisvų kambarių nebeturi. Tikiuosi tu nieko prieš,- Taehyung įėjo į kambarį ir uždarė duris.
-Ne. Viskas gerai. Ateik,- pakviečiau. Jis kiek pasimetęs priėjo prie manęs ir nužvelgė vaizdą pro langą.
-Kas negerai?- sumurmėjo nesupratęs.
-Viskas gerai. Juk čia taip gražu,- nusišypsojau.
-Tu teisi,- vadovas apsikabino mane iš nugaros. Nužvelgiau žvaigždes ant juodo dangaus.
-Visuomet mėgau žiūrėti į žvaigždes. Jos visuomet atrodė tokios vienišos, tačiau kartu ir ne. Kartais lygindavau jas su savimi,- pakreipiau galvą, o Taehyung uždėjo smakrą man ant peties.
-Kodėl?- sumurmėjo.
-Visuomet buvau išskirtinė. Tiek mokykloje, tiek studijuodama. Šiaip, draugų neturėjau, tačiau vos atėjus atsiskaitymui ar šiaip užduodavo namų darbus, atsirasdavo tiek draugų... Visiem buvau reikalinga tik tada kai jiem kažko iš manęs reikia,- atsidusau.
-O kaip tavo vaikinas? Girdėjau, kad turejai tokį,- jis pasidomėjo.
-Taip... Tik nesugalvok po to tyčiotis, kai papasakosiu,- atsisukau į jį, o jis tik šyptelėjo.
-Ar aš galėčiau?- prisimerkė. Pavarčiau akis ir grąžinau akis į dangų
-Jis tikrai nebuvo toks, kokį tu įsivaizduoji. Jis buvo tas moksliukas, kuris yra kiekvienoje klasėje. Kuomet visiem rūpėjo permiegoti su visomis merginomis, jis tenorėjo mokytis. Kažkaip gavosi, kad mes gavome projektą kartu ir ėmėm daugiau bendrauti. Po to lyg ir prisipažinome, jog patinkam vienas kitam, bet po poros savaičių jis man pareiškė, jog jis yra gėjus. Likusius metus visi iš manęs tyčiojosi, kad traukiu tik gėjus, nors man asmeniškai, jis lygiai toks pat žmogus kaip visi,- trūktelėjau pečiais.
-Žodžiu su vaikinu nepasisekė. O kaip pirmas bučinys ar pirmas kartas? Aš tiesiog domiuosi,- Taehyung trūktelėjo pečiais.
-Nenoriu apie tai kalbėti,- papurčiau galvą ir pasitraukiau nuo lango, palikdama vaikiną stovėti. Atsidususi atsisėdau ant lovos ir pasiėmusi telefoną žvilgtelėjau į laikrodį.
-Atsiprašau, Amy,- Taehyung sumurmėjo ir priėjęs atsisėdo šalia.
-Viskas gerai, tiesiog nenoriu apie tai kalbėti,- nurijau seiles ir užsimerkiau.
-Ar tu pavargusi?- jis paklausė.
-Labai. Šią savaitę visko buvo tiek daug...- atsidusau ir atsiguliau užsimerkusi.
-Tuomet perklosiu lovą ir galėsi miegoti,-Taehyung paglostė mano ranką ir atsistojo.- Na, pati ar man tave pakelti?- jis gana rimtai paklausė.
-Pati,- sumurmėjau ir sunkiai atsistojau. Kartu perklojome lovą ir aš tučtuojau nusirengusi suknelę palindau po vėsia antklode.
-Kažkodėl maniau, kad miegosi su suknele. Čia vėsoka,- Taehyung trūktelėjo pečiais ir nusirengęs švarką, atsisegiojo marškinius, parodydamas nuostabų presą. Stengiausi į jį nespoksoti.
-Apsivilk,- jis padavė man savo marškinius.- Atleisk, daugiau nieko neturiu,- Taehyung šyptelėjo ir atsisėdęs nusimovė batus ir kelnes, palikdamas tik su juodais apatiniais. Aš tuo tarpu apsirengiau baltus marškinius, kurie kvėpėjo vyrišku kvapu ir užsisegiojau juos.
Taehyung taip pat palindo po antklode ir aš tučtuojau prisiglaudžiau prie jo apsikabindama. Keista, tačiau jo nuotaikos yra labai nepastovios ir tai, kad Taehyung mane taip pat apkabino buvo labai keista, bet daug maloniau nei įprastai.
Atsidusau.
-Mano pirmas kartas buvo baisus.

Sekančioje dalyje bus šiokie tokie pasipasakojimai ❤️ Geros savaitės