The Office ✨

3 Sezonas 5 Dalis

Sunkiai pramerkiau akis. Baltos lubos, baltos sienos. Aš ligoninėje.
Sumirksėjusi sunkiai atsisėdau.
-Laba diena, panele Amy, - seselė įėjo į palatą.- Pirmiausia, norėčiau pranešti, jog jūs laukiatės, sveikinu. Taip pat, jums suleisti vitaminai, - ji iškart pasakė.
-Kaip aš čia atsiradau? - susiraukusi paklausiau.
-Jus atvežė vaikinas. Sakė, jog jis yra jūsų vaikinas,- mergina pasakė.
-Kur jis dabar? - paklausiau.
-Jis... Jis sakė, jog nori, kad jūs pailsėtumėte. Aš nesakiau, jog jūs laukiatės, - ji pasakė. Papurčiau galvą ir išsitraukusi kateterį, kas privertė seselę išsižioti, iššokau iš lovos ir nespėjus jai sureaguoti išlėkiau iš palatos. Nežinau kodėl, tačiau bėgte nulėkiau būtent į dešinę pusę ir ten pastebėjau gražius Taehyung plaukus, tačiau netrukus jis išejo pro duris.
Išlėkiau į lauką ir smarkiai jį apsikabinau iš už nugaros, išgąsdindama jį.
-Amy? Tu turi gulėti lovoje! - Taehyung subarė mane.
-Aš atsiprašau, Taehyung. Už viską, - sumurmėjau, o skruostais ėmė ristis ašaros.
-Amy, nereikia atsiprašyti. Eime į vidų, greitai, - jis pasakė nusitempdamas į ligoninės koridorių.
-Taehyung, aš...
-Amy, aš nepykstu. Viskas gerai. Neturiu dėl ko pykti. Tas suskis jau už grotų. Tu saugi. Aš šalia,- jis pasakė. Nusišypsojau.
-Taehyung, mudu turėsime mažylį. Aš laukiuosi, -pasakiau ir vaikino akys išsipūtė.
-Nejuokauji? - Taehyung veide iš lėto atsirado šypsena. Linktelėjau, tačiau susvaigus galvai sukritau šiltame ir saugiame vaikino glėbyje.

Vėl pramerkiau akis toje pačioje ligoninėje, toje pačioje palatoje. Sunkiai atsisėdau. Palatoje vėl buvau viena.
-Sveikutė, - Taehyung įlindo į palatą su didele šypsena ir padėklu pilnu maisto.
-Taehyung? - susiraukiau. Jis priėjo prie manęs ir padėjo padėklą ant spintelės.
-Taip, mažute? - Taehyung atsisėdo šalia ir suėmė mano ranką.
-Ar viskas gerai? - paklausiau.
-Viskas gerai, mieloji. Kas ne taip? - jis susiraukė.-Ar tau kažką skauda?
-Dabar nebe, tačiau kur jis dabar? - sukandau apatinę lūpą.
-Nesinervink dėl jo. Jis gavo tai, ko ir nusipelnė. Dabar tu turėsi saugoti save ir mudviejų mažylį,- Taehyung nusišypsojo. Šyptelėjau.
-Ar mudu kartu? - pasitikslinau.
-Ar tu nori? - jis taip pat atsakė klausimu. Sparčiai palinksėjau galva.- Tuomet aš ir vėl turiu nuostabiausią merginą pasaulyje, - Taehyung plačiai nusišypsojo ir mudu apsikabinome.

Taehyung vėl paliko mane vieną, jog ilsėčiausi. Vos jam uždarius duris iš mano akių pasipylė ašaros.
Jis manimi pasinaudojo ir išmetė lyg šiukšlę, nors ir žinojo, jog laukiuosi. Nežinau kaip su juo šitiek laiko prabuvau kartu. Maniau, jog jis išties mane myli, o pasirodo...
Išgirdusi balsus už durų. Nusivaliau skruostus ir nuleidau akis.
-Kaip jaučiatės, panele Amy? - seselė įėjo į palatą ir priėjo prie mano lovos.
-Normaliai,-sumurmėjau.
-Panele, nėra gerai perreaguoti. Aš labai užjaučiu dėl to, kas jums nutiko, tačiau turėtumėte nurimti dėl vaisiaus esančio jumyse. Kiekvienas nedidelis stresas jam gali labai pakenkti,- ji liūdnai pasakė prisėsdama ant lovos. - Aš turiu du vaikus. Turėčiau turėti tris. Pirmojo savo mažylio aš netekau kuomet dar laukiausi. Buvo labai baisu. Ir visa tai buvo tik dėl to, jog susiginčijau su vaikinu su kuriuo draugavau. Jis mane pastūmė, bet tai nebuvo vaiko praradimo priežastis. Aš sureagavau taip, kaip neturėjau ir netekau kūdikio. Visą gyvenimą kaltinu ir kaltinsiu save, jog aš nužudžiau vaiką. Ir tas jausmas, tikrai kitoks. Būti mama labai sunku, bet labai ir verta. Panele Amy, būti mama galbūt ir sunku, tačiau sunkiausia yra išlaikyti mažylį saugų. Akivaizdu, jog tavo vaikinas, ar vyras, tikrai jį saugos kiek tik galėdamas. Vos jis sužinojęs apie tai, jog jūs laukiatės, jis ėmė klausinėti apie nėštumą ir kaip jam reiktų jumis rūpintis, - ji nusišypsojo.
-Žinau. Taehyung mane saugojo ir kai nesilaukiau. Jis visada toks, - nusišypsojau per ašaras.
-Bet jis negalės apsaugoti vaiko nuo jūsų emocijų nėštumo metu. Pasistenkite kuo mažiau galvoti apie tai, kas nutiko, - seselė pasakė.
-Ačiū ir labai užjaučiu dėl mažylio,- padėkojau, vėl nusivalydama skruostus. Ji šyptelėjus atsistojo.
-Jeigu fiziškai jaučiatės gerai, galiu pasistengti, jog jus išrašytų. Namuose tikrai pasijusite geriau, - seselė nusišypsojo.
-Aš jaučiuosi gerai. Labai norėčiau namo, - nusišypsojau.
-Gerai. Dabar pakviesiu jūsų vaikiną. Pasipasakosite jam ir galbūt viskas bus puiku, - ji pasakė ir aš linktelėjau.
Mergina išėjo, o netrukus į kabinetą įlindo ir Taehyung.
-Nemiegi? - jis šyptelėjo ir uždarė duris. - Seselė sakė, jog tau reikia bendravimo, taigi aš čia, - vaikinas išsišiepė ir aš nusišypsojau.
-Ateik, - paprašiau. Taehyung atėjo ir atsisėdo ant lovos, kur ką tik sėdėjo seselė. Prisiglaudžiau prie vaikino pavokdama apkabinimą.
-Ar viskas gerai? - Taehyung pasimetė.
-Tik noriu apkabinimo, - sumurmėjau ir vaikinas spustelėjo mane.
-Gerai jautiesi? - jis paglostė mano plaukus.
-Fiziškai gerai, - pasakiau.
-O psichologiškai manau ir turėtum ne kaip jaustis, tačiau turėtum pasistengti dėl mudviejų mažylio. Aš jau pradedu įsivaizduoti tą mažą mielą padarėlį,-Taehyung išsišiepė priversdamas ir mane nusišypsoti. - Štai ir tavo nuostabi šypsena.
Susigėdusi pasislėpiau vaikino glėbyje.
-Sveiki, - mano mama įėjo į palatą.
-Labas, mam, - šyptelėjau atsitraukdama nuo Taehyung.
-Kaip jaučiasi mano dukrytė? - ji su šypsena priėjo prie manęs ir Taehyung.
-Geriau, - šyptelėjau.
-Ar jūs jau žinote naujienas? - Taehyung plačiai nusišypsojo.
-Aš žinau ankščiau už visus, tačiau tie, kas nežino stovi už durų ir nekantrauja pamatyti šią neštukę, - mama pasakė pabučiuodama mano kaktą.
-Ar gali juos pakviesti? - paprašiau.
-Žinoma, pakviesiu. Tik norėjau pasidomėti kaip tu ir paprašyti supažindinti su Taehyung mama, kuri taip pat nori tave pamatyti, - mama pakreipė galvą.
-Aš visus pakviesiu,-Taehyung atsistojo. - Myliu tave, - jis mirktelėjo ir aš išsišiepiau. Jis nelaukęs atsakymo dingo už durų.
-Tikrai nebijosiu tavęs atiduoti jam,- mama nusišypsojo. Aš taip pat jai nusišypsojau.