The Office ✨

21 Dalis

-Ką jūs ten taip ilgai veikėt?- Jungkook plačiai nusišypsojo mums įėjus į svetainę.
-Ne tavo reikalas,- Jimin nusišypsojo man už nugaros taip priversdamas Kookie išsižioti.
-Žiūrėjom filmą,- pasakiau atsisėsdama.
-Galėjai paerzinti jį,- Jimin nusijuokė atsisėsdamas šalia.
-Tai jūs nepermiegojot?- Jungkook susiraukė.
-O dieve,- užsidengiau veidą rankomis. Kaip jis galėjo apie tai pagalvoti.
-Nejuokauk tokiais dalykais,- Jimin prunkštelėjo.- Amy yra mano draugė ir ne daugiau, tiesa, mieloji?- vaikinas šalia užmetė ranką man ant pečių. Vis dar užsidengusi veidą linktelėjau.
-Amy, sveika,- Taehyung įėjo į svetainę, todėl patraukusi rankas išsitiesiau taip numesdama Jimin ranką nuo pečių. Linktelėjau vaikinui.
-Ryt susitikimas su Rodrigues vėl,- Kookie pasakė.
-Kodėl?- abu su Taehyung vienu metu paklausėm.
-Jis nori dar kažką aptarti. Nesidomėjau ką, tačiau sakė, jog norės pakalbėti ir su Amy,- Jungkook trūktelėjo pečiais.
-O iš kur tu žinai?- Jimin susiraukė.
-Maždaug prieš valandą jis man skambino. Ar norit kavos?- Kookie pasiūlė.
-Ne,- Jimin papurtė galvą.
-Aš visai norėčiau,- nusišypsojau vaikinui.
-Man taip pat pataisyk,- Taehyung paliepė.
-Ar tu negėrei jos kątik?- Jungkook susiraukė.
-Koks skirtumas. Jimin, eik padėk jam,- Taehyung paliepė. Galėjau suprasti, jog jis nori pasilikti tik su manimi.
Jimin kiek pasimetęs linktelėjo ir abu vaikinai išėjo palikdami mane su viršininku.
-Kaip jautiesi, Amy?- Taehyung visiškai ramiai paklausė, kol mano širdis daužėsi bijodama kas gali nutikti.
-Jau geriau. Ačiū,- atsakiau. Negaliu paaiškinti ar jo nuotaika vis dar gera.
-Džiaugiuosi,- jis rimtu veidu pasakė. Matosi, kad džiaugiesi.Strykinėji iš džiaugsmo.- Rytoj vėl paduosiu tau Sanos suknelę. Ji, prieš man išvažiuojant, jų padavė gal dvidešimt. Po kelionės atiduosiu tau jas visas,- Taehyung atsistojo ir ruošėsi išeiti iš svetainės, tačiau sustojo.-Be to, jokių rimtų santykių su mano draugais. Nemėgstu guosti jų, kai jie užkimba ant lengvabūdžių,- jis pasakė ir dingo. Išsižiojau. Prakalbo ponas susiraukėlis. Kažin kiek merginų nuo jo nukentėjo. Atsirado nekaltutis, gerutis berniukas. O jo nuotaika keičiasi taip, kaip prasideda mano periodas. Skaudžiai ir netikėtai.

-Ačiū, Kookie,- nusišypsojau vaikinui pastatydama ant stalo jau tuščią puodelį.
-Visada prašom,- Jungkook taip pat nusišypsojo.
-Kookie? Aš irgi noriu kokios nors pravardės!- Jimin suzyzė.
-Viskas ateina su laiku,- mirktelėjau ir jo veiduką papuošė šypsena.
-Ir iš kur tokių nuostabių žmonių žemėj?- Jungkook paklausė retorinio klausimo.
-Tai jau tikrai,- nusišypsojau žvilgtelėdama į Jimin, kuris ėmė kikenti.
-Jis apie tave,- Jimin pasakė ir aš paslėpiau šypseną.
-Ne,- nusijuokiau ir vėl surimtėjus atsisukau į Jungkook kuris linktelėjo pritardamas Jimin. -Nejuokaukit šitaip,- susinepatoginusi nuleidau akis.
-Aww, tu susigėdai,- Jimin nusijuokė.
-Negėdinam mūsų mažiausios,- Jungkook sukikeno.
-Nesu aš tokia maža,- suniurzgėjau.
-Apie ką kalbėjot su V?- Jungkook susmalsavo.
-V? Turi omeny Poną Taehyung?- susiraukiau. Jis linktelėjo.- Nieko įdomaus. Jis paklausė kaip jaučiuosi, papasakojo apie rytojaus
susitikimo aprangą ir pasakė, kad neįsižiūrėčiau nei vieno iš jūsų, nes esu lengvabūdė,- trūktelėjau pečiais nieko neslėpdama. Jie abu išpūtė akis.
-Taehyung taip sakė?- Jimin atsisuko į mane. Linktelėjau.- Aš jį nužudysiu,- Jimin trūktelėjo pečiais ir atsistojo.
-Ei ei ei,- atsistojus sustabdžiau jį.- Aš jums pasakiau kaip draugams. Jūs jam pasakysite, kad aš papasakojau ir jis mane atleis. Jimin, Ellie neištvers šito,- paprašiau. Jis prisimerkė, tačiau linktelėjo ir vėl atsisėdo.
-Jungkook?-kilstelėjau antakį ir jis papurtė galvą.
-Ateik,- Kookie paprašė. Priėjau prie jo ir jis pasisodino mane ant kelių, bei apkabino.-Neimk jo žodžių į širdutę. Tu tikrai nesi tokia. Jis tavęs tiesiog nepažįsta,- Jungkook paguodė.
-Viskas gerai,- raminau jį.- Man viskas gerai,- nusišypsojau parodydama jam tai.
-Bet jei pasijusi blogai dėl to, aš visada šalia,- Jungkook nusišypsojo.
-Žinot, jūs man kartais atrodote netikri, nes tikrai nėra tokių draugiškų žmonių,- nuleidau akis.
-O tai ką mums sakyti apie tave?- Jimin pameilikavo. Visi trys nusijuokėm.

        Anglija, Londonas.
      Sekmadienis

Kątik išsiskyrėme su Taehyung. Kelionė buvo sunki, kadangi oras buvo labai prastas. Po keliasdešimt minučių rakinau namų duris.
Tikėjausi įdomesnės kelionės, apart to, kad pamačiau nuostabių vaizdų. Su Taehyung po 'geručio berniuko' įvaizdžio nesimatėm. Na, matėmės, tačiau nebendravome. Persimetėme keliais žodžiais dėl darbo ir tiek.
Atsidususi palikau lagaminą koridoriuje ir nuėjusi į savo kambarį atsiguliau į lovą. Esu labai pavargusi, tačiau jau pasiilgau Jungkook ir Jimin.
Telefonas suvibravo pranešdamas apie žinutę. Susiraukusi atrakinau telefoną ir nusišypsojau.

    Jungkook
Kaip praėjo kelionė?

    Aš
Sunkiai. Labai prastas oras ir esu labai pavargusi.

Atrašiau ir neatitraukdama akių laukiau atsakymo.

     Jungkook
Pailsėk. Saldžių sapnų, mieloji.

    Aš
Ačiū, Kookie

Padėjusi telefoną atsiguliau. Jungkook teisus, turėčiau pailsėti. Jis, kaip ir Jimin nuostabus. Tačiau Taehyung... Manau jis nelabai pritampa, arba jis visiškai kitoks su draugais, bet jis įdomus. Norėčiau sužinoti apie jį daugiau. Labiau jį pažinti. Ne kaip viršininką, o kaip žmogų. Na, bet tada aš suprantu, kad jis yra mano viršininkas. Per šią savaitę kartu, jis parodė, kad gali būti ir geras, ir blogas. Viskas priklauso tik nuo jo nuotaikos. Įdomu ar yra žmogus, kuris greitai galėtų pakeisti jo nuotaiką. Na, kažkokiais veiksmais ar kažkuo. Ar tai išvis įmanoma?
Papurčiusi galvą užsimerkiau.
Atsimerkiau nuo telefono skambučio ir suniurzgėjusi paėmiau jį.
-Klausau,- atsidusau.
-Sveikutė,-pasigirdo Sanos balsas.- Girdėjau jau grįžot. Kaip sekėsi? Kada man tavęs laukti?
-Sana, mieloji, aš labai pavargusi,- sumurmėjau.
-Atleisk, turbūt pažadinau, bet aš labai nekantrauju, todėl atsiųsk man savo adresą ir aš jau pakeliui,- Sana nekantravo.
-Gerai,- atsidusau. Padėjusi ragelį išsiunčiau jai numerį ir padėjau telefoną šalia. Kol ji atvažiuos, turiu apie dešimt minučių. Pasnausiu iki kol ji atvažiuos.

Suniurzgėjau nuskambėjus durų skambučiui. Išlipusi iš lovos užsimečiau chalatą ir nuėjusi prie durų atidariau jas Sanai.
-Jetus, kokia tu pavargusi,- ji paglostė mano plaukus.- Einam pas tave į kambarį,- Sana užakino duris ir pačiupusi mane už parankės ėmė vestis link artimiausio kambario, o tai buvo svetainė.
-Ne ten,-sumurmėjau patempdama link savo kambario. Ji linktelėjo. Įėjus į mano kambarį abi atsigulėm į mano lovą, kuri pagal šį butą yra nemaža.
-Pasakok, o tada abi pasnausim,- ji nusišypsojo man. Trumpai nupasakojau viską kas ten įvyko.
-Žinai, prisipažinsiu. Kartais man pradeda atrodyti, jog tu jam patinki, bet tada prisimenu, kas jis per žmogus. Gal jam kas ir gali patikti, bet tikrai ne toks mielas žmogutis kaip tu. Na, o jei taip netyčia, tai jis tavęs nenusipelnė. Tokio charakterio žmogus...
-Sana, nesakyk taip. Gal jis kaip vadovas yra griežtas. Gal kaip draugas, jis yra geras,- trūktelėjau pečiais nusižiovaudama.
-Nemanau,- Sana papurtė galvą ir užsiklojusi apsikabino mane. - Saldžių sapnų.
-Ir tau,- sučepsėjau ir užsimerkiau.

Pabudau nuo telefono skambučio. Ar man kas nors leis normaliai pailsėti? Suniurzgėjusi atsitraukiau nuo Sanos ir atsiliepiau.
-Klausau?- pakankamai įprastu balsu paklausiau.
-Amy, noriu tave po penkiolikos minučių matyti darbo vietoje. Nevėluok,- piktas Taehyung balsas pasiekė mano ausis. Susiraukiau.
-Pone Taehyung, šiandien sekmadienis ir mes ką tik...
-Pasakiau nevėluok,- jis pertraukė mane ir telefone pasigirdo pypsėjimas, kas reiškė, jog jis padėjo ragelį.
-Ko jis nori?- Sana sučepsėjo per miegus.
-Tu miegok. Aš vėl kažkuo nusikaltau. Tegu sako jis ką nori, bet aš vistiek palįsiu po dušu,- sumurmėjusi išlipau iš lovos ir pasiėmiau švarius drabužius, o tuomet užsidariau vonioje.