The Office ✨

2 Sezonas 9 Dalis

   Taehyung pov.

Švelniai glostau Amy plaukus, kol ji snaudžia ant mano krūtinės. Filmas vis dar eina, tačiau aš jo net nežiūrėjau.
Niekaip negaliu pamiršti tėvo žodžių, jog jis privalo susitikti su Amy. Puikiai žinau, kad jį domina už jį daug jaunesnės merginos. Neabejoju, jog Amy net nežiūrės į jį, nes ji tikrai mane myli, bet bijau, jog mano tėvas nuskriaus ją, kas tikrai įmanoma. Privalau apsaugoti ją nuo savo tėvo ir pasistengti, jog ji jo niekada nesutiktų.
Amy pasimuistė ir smarkiau prispaudė prie manęs. Nežinau kodėl aš anksčiau neatkreipiau dėmesio į ją. Galvojau tik apie darbą ir žmones, kuriems visiškai nerūpiu, kol tuo tarpu ji darė viską, jog aš būčiau laimingas, o aš ją skaudinau. Dabar privalau daryti viską, jog ji būtų laiminga.
-Miegi?- Amy sumurmėjo.
-Ne, mažute. Kas negerai?- susiraukiau.
-Viskas gerai. Ar galime eiti į kambarį?- ji paklausė.
-Žinoma,- nusišypsojau ir pakėliau ją ant rankų.
-Ką darai?- ji sucypė. Nusijuokiau ir stipriau priglaudęs ją prie savęs išjungiau televizorių. Netrukus merginą nunešiau į mudviejų kambarį ir paguldžiau į lovą.
-Taehyung,- ji patempė lūpą ir ištiesė rankas į mane. Nusišypsojęs atsisėdau šalia ir ji įsitaisė ant mano kelių ir smarkiai apsikabino.
-Nieko neskauda? Netempia?- paklausiau.
-Ne. Viskas gerai. Juk nedaryčiau šitaip, jei būtų kas negerai,- Amy pasakė su šypsena.
-Gerai. Po vakarienės nepamiršk išgerti vaistų. Tiesa, kaip tavo sesė? Gal rašynėjaisi su mama?- pasidomėjau.
-Taip. Šiandien truputį, kai buvau virtuvėje. Sakė, jog ji jaučiasi puikiai,- ji nusišypsojo.
-Ar tikrai nereikia pinigų? Aš persiųsiu. Viskas gerai jei reikia,- rimtai pasakiau. Amy kiek pasimetusi apsižvalgė, tuomet šyptelėjo.
-Ne. Mama sakė, jog nieko netrūksta,- ji pasakė nuleidusi akis, o tuomet vėl jas pakėlė į mane. Manau, jog ji kažką slepia, tačiau nežinau ką. Tikiuosi, jog Amy man nemeluoja, nes ji žadėjo.
-Gerai. Bet tikiuosi, jog pasakysi jei kažko trūks,- prisimerkiau ir ji nusišypsojusi linktelėjo.
-Aš nueisiu nusiprausti, gerai?- Amy šyptelėjo.
-Žinoma. Eik,- taip pat nusišypsojau ir pabučiavau jos kaktą. Ji išlipo iš lovos ir nuėjo į vonios kambarį. Nužvelgiau užsidarančias duris ir paėmiau merginos telefoną nuo spintelės. Jis buvo be užrakto, todėl tučtuojau nuėjau į žinutes su jos mama.
Žinau, kad neturėčiau taip elgtis, bet nesu įsitikinęs, jog ji nemeluoja.
Ėmiau skaityti paskutinias žinutes.

MAMA

Ellie jaučiasi puikiai. Manau, jog visos terapijos jai padėjo. Tikiuosi tiek užteks. Net negalvok imtis dvigubo darbo, Amy.

Aš pažadėjau, mama. Aš uždirbsiu tuos pinigus, arba bent jau pasistengsiu. Galų gale pasiskolinsiu iš draugės. Per ilgesnį laiką atiduosiu.

Tik nesiskolink iš to vaikinuko, tavo viršininko. Jis yra labai geras, bet mes ir taip jam nesugebėsime grąžinti visos sumos, kuris ją davė mums.

Žinau, mama. Mes juk kalbėjom. Tikrai nenoriu, jog Taehyung man padėtų. Tiesa, mudu lyg ir draugaujam.

Pagaliau. Galvojau nebesulauksiu. Tu jau seniai tą vaikiną nusižiūrėjus. Dar kai Ispanijoje buvai ir kalbėjom telefonu, tavo akyse matėsi žiburėliai kai jis atėjo į kambarį. Būtų buvę labai keista, jei nebūtumėt susiėję. Parašyčiau naudokit apsaugas, bet anūkų bijau nesulaukti, kadangi tu tik dabar pradėjai draugauti, todėl to sakyti net nesiruošiu.

Mam! Net nedrįsk taip pat prie Taehyung! Gal jis kolkas ir žiūri į mane rimtai, bet tik kolkas. Dabar turu eiti. Ikiukas. Bučkiai, linkėjimai sesutei