Juodojo princo tarnaitė

Part 2

Savaitės bėgo greitai, jau ir reikėjo ruoštis kelionei į universitetą. Žadintuvas sučirškė, pagraibomis jį išjungiau. Buvo jau puse aštuonių, pasitryniau mieguistas akis, pasikasiau galva ir nuėjau prie veidrodžio stovėjusio kambario kampe. Žvilgtelėjau į jį net išsigandau kai pamačiau savo atvaizda. Plaukai buvo taip susivėle, priminė šieno kupeta.

-O viešpatie, kaip man dabar jus iššukuoti,- tampiau plaukus. Vos ne vos išsišukavau savo ševeliūra. Užsidėjau balta maikute ir šviesius džinsus, truputi pasidažiau. Griebiau už lagamino ir nubėgau žemyn kur manęs mama su tėčiu laukė prie stalo.

-Ar pasiemei viska ?- užklausė mama.

-Turiu viską, ko tik reikės pirmai ir kitom dienom.- mama šyptelėjo ir pradėjom valgyti.
Isėdom į mašina, laukė ilga kelionė. Pasiemiau savo ausinukus ir klausiausi megstamos muzikos.
Stebėjau kaip mašinos lenkia, stebėjau tolimus laukus. Panirau į muzika, nieko nebegirdėjau tik savo mintis ir muzikos garsus.
Mano mintis nutraukė mamos pliaukštelėjimas per mano koją.

-Kas yra ?- susiraukiau ir išsitraukiau ausinuka iš vienos ausies.

-Klausiu ar jaudinies ?

-Ne,- vėl isikišau ausinuką. Dar kažka mama sakė, bet nebekreipiau dėmesio, užsnūdau.
Prikėlė mane tėtis.
-Mes jau vietoi,- purtė jis mane. Pramerkiau akis ir pasiraižiau. Išlipau iš mašinos, tėtis padavė lagamina. Mama padavė vokeli su pinigais ir atsisveikinome.
Beeidama nusižiovavau, visai neatsisakyčiau vėl kristi į lova ir dar pasnausti. Susiradau direktorės kabineta, pasibeldžiau ir įėjau.

-Laba diena, aš Keitė Bošamp,- prisistačiau. Ji sedėjo prie stalo ir tvarkė kažkokius popierius. Pakėlė į mane akis.

-Sveika Keite, kaip kelionė? - šyptelėjau jai.
-Gan ilga ir nuobodi,- palinksėjo ji.
-Aš direktorė Šina. Tikiuosi tau patiks čia mokintis.- padavė man lapa,- čia pamokų tvarkaraštis ir tavo kambario numeris.
Padėkojau jai ir išėjau.

Greitai susiradau bendrabuti-antras aukštas buvo merginu. Jau buvo daug merginu susirinkusiu ir spėjusiu susidraugauti ir susiskirstyti grupėmis, girdėjosi ryksmai, juokas. Pagaliau susiradau savo kambari ir greit ilindau, užtrenkiau duri.

-Labas tu tikriausiai mano nauja kambariokė ?- krūptelėjau išgirdus plona balseli. Atsisukus pamačiau ant lovos sėdinčia linksmai atrodančia mergina.

-Na tikriausiai kad būsiu,- pasidėjau lagamina prie lovos. Mergina prišoko prie manes.

-Aš Džilė, bet draugai mane vadina Dži. - ištiesė ji ranka.

-Keitė.- paspaudėm rankas. Ji man pasirodė tikra keistuolė.
Džilė pradėjo kilnoti mano palaidus plaukus.
-Ka tu darai ?- žvilgtelėjau į ja keistai.
-Man patinka tavo plaukai, tokie švelnus. O pas tave natūralūs rudi ? Nes pas mane ne,- pasiemiau plaukus iš jos rankos- pas mane buvo šviesūs, bet persidažiau į tamsiai mėlyna.- ji pliurpė be sustojimo, tai mane nervino.
Ji dar atsistojius pasakojo kažka,skėsčiojo rankomis. Vėl isikišau ausinukus ir pasileidau trankia muzika, taip gera buvo negirdėti Džilės pliurpalų. Pradėjau kraustytis daigtus,staiga Džilė pagriebė iš manes raudona suknele.

-Oho kokia graži. Galėsiu pasimatuoti? - atsidusau ir tvardžiau save.
-Žinoma,- šyptelėjau dirbtinai. Ji dar labiau išsišiepė.
-Klausyk, Dži taip ?- ji linktelėjo,- aš tau duosiu šį karta užsidėti šią suknele, bet nepyk, man nepatinka kai kas kitas liečia mano daigtus.

-Supratau,- išsišiepus linktelėjo galva.-ryt bus susipažinimas su universitetu ir mokytojais prasidės dešimta valanda,- ji gražiai sulankstė suknele ir padėjo ant kėdės buvusios gale lovos. Palinksėjau jai.
-Tai ir tikriausiai dėsies mano suknele ?- ji papurtė galva

-Vyks vakarėlis ryt ir užsidėsiu.- nustebus pažiurėjau į ja.

-Tu eisi į vakareli ?- Dži nusijuokė ir palinksėjo. Va to nesitikėjau kad tokia prielipa eis, nors kai ji tiek daug čirškia gal susiras daugiau draugu ir prie manęs nebelis su savo pasakojimais.
Net nepastebėjau kaip ir vakaras atėjo, prisisukau žadintuva ir nuėjau miegoti.