Juodojo princo tarnaitė

Part 31

      Išbėgau į kiemą, buvo baisiai šalta. Pakilo didelis vėjas, sunkiai ėjosi per pusnis, bet žinau ko aš ten einu tai ir vedė mane pirmyn. Man buvo nesvarbu, kad jau baisiai šalau, buvo tik vienas tikslas- Keitė.

-Keitę!-šaukiau kai bridau per pusnis. Buvo tamsu beveik nieko nesimatė, nors ir sniegas baltas buvo sunku ką įžiūrėti.

-Keitee!-dar kartą sušukau, bet nesulaukiau jokio atsakymo.

Vis galvojau, kur ji galėjo nueiti juk šių vietovių mes nebuvome apžiūrėję tik matėme tai, kai slidinėjome. Staiga toptelėjo mintis slidinėjimo trasa, susiėmiau save į rankas ir bėgau kiek kojos nešė. Po gero bėgimo jau buvau toje trasoje.

-Keite !- sušaukiau užduses. Ėjau pirmyn vis šaukdamas jos vardą ir nesulaukdamas atsakymo.- Kur tu pradingai.-susiraukiau ir paspyriau nedidelį sniego pusnį.

Paspyręs pusnį išgirdau, kad jis lyg atsiduso. Apsidairiau aplinkui nesupratęs kas čia buvo, pradėjau eiti atbulas, tik palipęs ant tos pusnies parvirtau ant žemės. Kai nukrito sniegas nuo tos pusnies pamačiau, kad tai žmogus, greitai prišliaužiau prie jo ir atverčiau į save. Pamačiau sušalusią Keitę, paėmęs į rankas nuskubėjau į viešbutį. Jame mane pasitiko tėvas.

-Aš paimsiu.-pasakė tėvas ir perdaviau jam Keitę.

Mama pribėgo prie manęs ir uždengė mane pledu ir pradėjo trinti man pečius.

-Tu visas sustiręs.

Priėję keli viešbučio darbuotojai nuvedė mus prie nedidelio židinio kur galėjome pasišildyti. Tėvas paguldė Keitę ant sofos ir pristūmė kuo arčiau židinio, aš atsiguliau šalia jos. Elė stovėjo kampe nuleidusi galvą ir nieko nedarė, kol tėvai ir viešbučio darbuotojai stengėsi mus sušildyti. Jaučiau kaip Keitės rankos po truputį šyla, šyptelėjęs ir pabučiavęs jai į galvą užsnūdau.

-Džei..mi ?-išgirdau kažkas mane kviečia, prasibudęs pamačiau Keitę žiūrinčią į mane.

-Keitę, kaip tu ?-staigiai atsisėdau ir apžiūrinėjau ją.

-Truputį krečia šaltis, bet lyg ir viskas gerai.-stipriai ją apsikabinau.

Atėjo mama su puodeliais arbatos, padėjo juos ant staliuko žvilgtelėjo į mus.

-Keitę tau viskas gerai ?-apsikabino ją.

-Taip.- šyptelėjo ji.

-Taip džiaugiamės, kad tu atsigavai. Džeimis toks drasus bėgo tavęs ieškoti per tokį šaltį ir prabuvo su tavimi ilgą laiką.

-Ačiū Džeimi.-linktelėjau jai.

-Einu pasakysiu Artūrui.-sukvatojiusi nubėgo.

-Tu tikrai ėjai dėl manęs ?

-Taip, dėl tavęs galiu viską padaryti.

-Eik tu nekvailiok.-sukikeno ji ir nesmarkiai plekštelėjo man per petį.

-Žinai aš pasakiau tėvams apie mus.-mačiau kaip jos akys išsiputė.

-Ir ką jie pasakė ?

-Atšaukė mano ir Elės vestuves.

-Aš tokia laiminga.-smarkiai apsikabino ji mane ir įsisiurbė į lūpas.-bet aš turiu kai ką tau pasakyti.

-Kas yra ?

-Prašau tik nepyk ant manęs.-žiūrėjo į mane liūdnai.

-Kas nutiko ?-sutrikau.

-Aš pamečiau tavo dovanotą pakabuką, todėl ir išbėgau į kiemą jo ieškoti.

-Tu rimtai ?-nusikvatojau.- Tu galvoji, kad man yra svarbus tas pakabukas, Keitę man svarbiausia esi tu.-dar kartą pasibučiavome.

Keitė nuėjo į tualetą ir tuo metu atėjo Elė, ji žiūrėjo liūdnomis akimis į mane.

-Atleisk Džeimi aš nenorėjau, kad taip nutiktu.

-Apie ką tu čia kalbi ?

-Štai,-ištraukė iš kišenės mano dovanotą pakabuką Keitei.-aš jį paimiau.

-Tu supranti kas jai galėjo nutikti ?!- surėkiau ant jo ir staigiai prišokęs prie jos suimiau stipriai už jos riešo.

-Taip aš atsiprašau.-laikė ji ašaras.-nenorėjau rizikuoti tavimi aš tik jai pavydėjau.

-Atiduok.-ištraukiau iš jos rankų pakabuką.

-Aš nenorėjau tavimi dalintis ja, tu jai skiriai daug dėmesio, o mane ignoravai.-pradėjo verkti.

-Nes tu esi savanaudė ir negalvoji apie kitus, tau tik rūpėjo tik tu pati.

-Ne, tai netiesa aš te galvojau tik apie tave.-suimė man už marškinių ir verkdama bandė prie manęs prisiglausti.

-Viskas Elę dink iš mano akių!-parodžiau link durų, ji tylėdama išėjo.

Gryžusi Keitė žvilgtelėjo į mane.

-Kas Elei ?

-Nekreipk dėmesio.-parodžiau jai pakabuką.

-Kur tu jį radai ?-paimė jį ir užsisegė.

-Aš galiu rasti bet ką.-šyptelėjau ir pritraukęs ją arčiau savęs pabučiavau.

Po kelių dienų gryžome į Angliją, Elė atsiprašė visų ir dingo. Tėvas vis tiek bendradarbiavo su Majersu ir tikrai gerai sekėsi. Mano tėvų ir Keitės santykiai pasikeitė į ją žiūrėjo nebe kaip į tarnaitę, bet kaip į mano merginą ir būsymą sužadėtinę. Nekantraudamas ir drebančiomis rankomis laikiau žiedą ir galvojau kaip jai pasipiršti.

Pasibeldęs į kambario duris įėjau šypsodamasis ir visas drebėdamas, Keitė gulėjo lovoje ir skaitė knygą. Priėjau prie jos ir gyliai įkvėpiau, o ji žvilgtelėjo į mane savo gražiomis akimis....