Juodojo princo tarnaitė

Part 50

Pagaliau gryžome namo po nuostabios kelionės. Vėl gryžome į ta pačia rutina, Džeimis vis dirbdavo pas tėva, o aš... na sedėdavau namuose. Gyvenome atskirai nuo tėvu, kai Džeimis išsipirko buta kurį nuomavosi.
Gėriau arbata balkone, stebėjau kaip diena virsta vakaru. Viskas tik tamsėja, saulė vis labiau pasislepia už didelių namu. Danguje pasirodė spalvų gama iš žydros tapo oranžinė, kuri perėjo į raudona. Galiausiai tamsiame danguje pasirodė pirmoji žvaigždė, atrodė tokia vieniša, kol nepasirodė daugiau žvaigždžiu.
Išgirdau durų trinktelėjima, iėjus į vidų pamačiau Džeimį nusiaunantį batus.

-Pagaliau namie, -priėjusi prie jo pabučiavau. -kaip sekėsi?

-Daug darbo pastaruojiu metu, -atsiduso. - reikia spėti projekta padaryti per šią savaite.

Nuėjome į virtuvę ir patiekiau jam vakariene.

-Kaip gera gryšti pas mylimaja ir jos skania vakariene. -nusišypsojes valgė jis aš tik nusijuokiau.

Gulėjome ant lovos ir žiurėjome filma. Bežiurėdama filma ir šiltai isiraičiusi prie Džeimio užsnudau. Pradibudus pamačiau, kad Džeimio šalia nebuvo. Nuėjau į jo darbo kambarį ir taip jis sedėjo prie stalo, ir darbavosi prie kompiuterio. Priėjus apsikabinau jį iš nugaros, jis paėmes mano ranka pabučiavo.

-Ir kodėl nemiegame?

-Noriu kuo greičiau darba užbaigti. -paglostes mano ranka toliau darbavosi prie kompiuterio.

-Tau reikia pailsėti. -priėjusi prie kompiuterio prilenkiau jo ekrana.

-Tu manim per daug rūpinies. -atsilošė į kėde.

-Tokia juk mano pareiga,  -pasilenkusi prie jo pabučiavau. -einame į lova.

Nusitempusi jį į miegamaji Džeimis tik atsigules iš karto užmigo.
Atsikėlus ryte Džeimis jau buvo išėjes į darba. Susiruošusi, apsirengusi pilka sukne išėjau pas Džeimį.
Priėjusi prie jo kabineto durų išgirdau, kad jis buvo ne vienas, tik negirdėjau su kuo jis ten buvo ir ka tiksliai jie kalbėjo, bet tikriausiai apie darbo reikalus. Pasibeldusi pradariau duris, kabinete sedėjo Džeimis ir Majersas.

-Taigi Džeimi tikiuosi greit bus paruoštas tas projektas. -atsistojo Majersas pamates mane.

-Pasistenksiu kuo greičiau. -linktelėjo galva jam.

-Labas Keite, malonu tave matyti. -pasisveikino Majersas.

-Man irgi jus. -nusišypsojau jam.

Paspaude rankas su Džeimiu Majersas išėjo.

-Ka tu čia darai? -priėjo prie manes Džeimis.

-Norėjau nustebinti savo vyra. -pasitaisiau plaukus lendančius į akis.

-Na tikrai nustebinai. -priėjes prisitraukes mane pabučiavo.

Buvome prisiglaude vienas prie kito, kai staiga pasijutau prastai. Pagriebusi kibira visus pusryčius išleidau lauk.

-Viskas gerai? -priėjes padavė stikline vandens.

-Aha,-gurkštelėjau vandens. -tikriausiai kažka ne to suvalgiau.

Buvo keista, nes niekada taip nebudavo. Niekada nesiskusdavau blogumu rytais. Galėjau itarti, kas tai galėjo būti, bet bijojau dar patikėti.