Juodojo princo tarnaitė

Part 45

  Ruošemės vykti su Džeimiu į šokių pamoka. Atvyke į susitarta vieta susitikome su aukštu, kažkiek praplikusiu, su smailiais usiukais vyru. Tikrai galvojau, kad Teo tai bus moteris, bet klydau.

-Kaip jaučiasi būsimi jaunavedžiai? -paklausė Teo su prancuzišku akcentu.

-Labai gerai. -prisitraukė mane arčiau Džeimis.

-Tai kada jūsu vestuvės? -domėjosi vyras.

-Jau po dviejų mėnesių. -pagalvojus atsakiau.

Pradėjome mokytis valso žingsnelių, na mums abiems sunkokai sekėsi. Užmindavome vienas kitam ant kojių ar žengdavome ne ta koja, bet vis stengdavomės atlikti kuo geriau.
Po kelių valandų darbo gryžome namo, iš karto kritau į lova kojos visiškai buvo nuvargusios. Suskambo telefonas.

"Alio."-vos be išgalėdama atsiliepiau.

"Kur tu esi? "-šnabždėjo Džilė.

"Namie, o kas? "

"O tu nieko nepamiršai? "-paklausė ji.

"Nu ne, o kodėl tu šnabždi? "

"Štai kodėl. "-išgirdau kalbančia koledžo direktore.

-O velnias! -staigiai padėjau rageli.

Visai užmiršusi buvau, kad šiandien diplomu iteikimas. Staigiai pasičiupau pirma papuolusia suknele ir persibraukiau plaukus šepečiu.

-Džeimi! -rėkiau lipdama laiptais žemyn.

-Kas nutiko? -staigiai atbėgo prie laiptų.

-Po šimts man diplomų iteikimas, nuvešk mane. Aš vėluoju.

Greitai ilipe į mašina išvažiavome. Atvykusi į koledža bėgau per kolidorius vos ne griudama. Sustojusi prie salės durų lėtai jas pradarius,  islinkau į vidų. Kaip tik pradėjo iteikinėti diplomus, atsidusau iš palengvėjimo.
Susitikau kieme Džile, Karoli ir Džeimį.

-Sveikinu! -sušuko Karolis musikuodamas rankomis.

-Nors spėjai į gala šventės. -šyptelėjo Dži

-Dėka taves. -apsikabinus Dži nusijuokiau.

Žvilgtelėjusi į laikrodi prisiminiau, kad reikia nuvykti pas siuvėja. Palikusios vaikinus abi išvykome į salona.
Tik iėjusios į vidu siuvėja iš karto mane atpažino.

-Kaip gerai, kad jus čia. -nusišypsojo ji.

-Malonu ir jus matyti, kaip suknelė?

-Beveik baigta. Reikia kad tik pasimatuotumėte ar viskas atitinka. -nuėjusi į kitą kambari atsinešė suknele.

Suknelė buvo pusta, liemenuota, išsiuvinėta gėlėtais raštais. Siuvėja ėjo aplink mane, taisė suknelės ilgi ir šleikutes.
Žiurėjau į veidrodį ir negalėjau dar vis patikėti, kad greit žengsiu prie altoriaus, kaip Džeimis užmaus man žieda ir kaip ištarsime ta nuostabu žodį "sutinku". Po šio ištarto žodžio tapsime nebeišskiriami amžinai kartu.