Praėjo beveik savaitė kaip Artūras ir Maršel buvo išvyke į Italija. Valiau stiklines lentynas, valiau atsargiai nes juose buvo pridėta smulkmenėlių- drambliuku, žvakučiu, kriaukliu ir nuotraukų iš kelionių. Galiu pasakyt aš gan kažkiek pavidėjau, kad jie gali tiek keliauti.Pradėjau daryti pusryčius Džeimiui ir jo laukiau. Baigiau gerti kava, o jis nepasirodė, suirzusi nuėjau į jo kambarį, beldžiau gan garsiai.
-Ei ! Aš tau šeip pusryčius padariau.- jokio atsakymo. Atsidusau ir įėjau, jo kambarys buvo tamsus buvo sunku ką nors ižiurėti. Pagraibom radau jo lova, užčiuopus jo petį papurčiau.
-Kelkis pagaliau,-jis susiraukė miegodamas, jaučiau kaip pagriebė mano ranka ir nusitempė į lovą.- čia dabar kas.
Sutrikau, net bijojau pajudėti. Jo rankos mane apglebė stipriai, girdėjau jo širdies plakima, priglaudžiau galva arčiau jo krūtinės, jaučiau ir girdėjau kiekviena jo širdies dūžį. Tiesa pasakius jaučiau šilumą sklindančią iš jo ir jaučiausi saugiai.
-Kei...te..-murmėjo per sapnus, staigiai žvilgtelėjau į jį.- neišeik
Sutrikau ir jaučiau kaip paraudau. Ant jo užmerktų akių krito tamsūs plaukai, atrodė gundančiai jo lūpos tiesiog kvietė jį pabučiuoti. Prislinkau šiek tiek arčiau ir pamačiau į mane žiūrinčias žalias akis.
-Laaabas.- išsišiepė jis, net krūptelėjau.- net negalvojau tave kažkada pamatyti savo lovoi.
-A...a..aš tik atėjau taves pakelti.- mikčiojau.
-Ir prigulei šalia ?- žiūrėjo jis į mane.
-Ne,- susiraukiau.- tu mane per miegus isitempei.
-O tu nesipriešinai,- prislinko jis labai arti.- gal nori padaryti mano ryta geresniu ?
-Eik tu šikt.- stūmiau jį iš lovos ir nulėkiau prie durų.- eik valgyti.- trenkiau durimis. Nulėkiau į virtuvę mano širdis daužės kaip pasiutus buvau visa ikaitus. Greitai nusiploviau veida šaltu vandeniu.
Pavalge išvažiavom į koledžą. Džeimis kaip visada važiavo greitai.
-Kada tavo tėvai gryš ?- užklausiau
-Po mėnesio kiek žinau.
-Po mėnesio ?- jis linktelėjo.- visą laika turėsiu prabūti su tavimi.
-Nors nenuobodžiausi.
-Tai jau tikrai.- pavarčiau akis.
-Pavyzdžiui šiandien, tikrai nenuobodus vakaras bus.- išsišiepė iki ausų.
-Ką tu sugalvojai ?
-Kai atvyksim į koledža pamatysi.- giliai atsidusau.
Tik įžengus pro klasės duris mane pasitiko Dži.
-Dieve Keite kaip tau pavydžiu.- žvilgtelėjau į ja nesuprasdama ir padavė man skrajutę.
-O ne. Džeimiii!- rėkiau piktai
Skrajutei: "Hey visi šiandien vyks vakarėlis pas Džeimį. Visi yra kviečiami, kuo daugiau gėrimu tuo geriau. Laukiu su trankia muzika. Džeimis"
YOU ARE READING
Juodojo princo tarnaitė
Teen FictionKeitė mergina su charakteriu. Baigusi mokykla istoja į koledža ir ten sutinka gražuoliuka, dideli mergišių ir širdžių ėdika Džeimi. Vienintelė Keitė atsispiria Džeimio kerams ir tai jį dar labiau sudomina. Kai Keitei prireikia pinigų pragyvenimui...