Juodojo princo tarnaitė

Part 24

   Vaikščiojau mokyklos kolidoriais, Džilė išėjo su Karoliu į biblioteka, o Džeimis buvo kieme- rūkė. Na o aš viena likau. Vis galvojau dėl to darbo vakarėlio kaip jis mums praeis, ar tėvai mane priims, kaip jo merginą.

  Iemiau knygas iš spintelės, ruošiausi kitai pamokai. Pajaučiau, kaip man kažkas baksnoja į nugarą, atsisukus pamačiau gan išvaizdžią merginą. Tamsūs ilgi plaukai dengė jai pečius, vilkėjo baltą švarkelį ir juoda sijona, su aukštakulniais buvo už mane kažkiek aukštesnė. Man atrodė, kad ji buvo iš pasiturinčios šeimos. Tiesa pasakius aš ją pirmą kartą mačiau mokykloje.

-Taip ?- pirma jos užklausiau, nes ji žiūrėjo į mane išsišiepusi.

-Pasakyk kur yra 2g.-jos balsas skambėjo gan maloniai.

-Aš tai nežinau kokia jiems paskaita.- prisiminiau, kad 2g tai Džeimio klasė.- o kam tau ?- sunėriau rankas.

-Man reikia vieną vaikiną pamatyti. Iš kito koledžo atvažiavau.- aiškino ji.

-Mhm.- linktelėjau galva ir uždariau spintelę.

-Prašau.- išoko priešais mane ir maldavo.

-Kodėl kitų neprašai ?- susiraukiau.

-Tu man pasirodei maloni.

-Aš... tau maloni ?- sukrizenau.

-Na taip.- šyptelėjo mergina.- prašau, tik parodysi man ir aš išeisiu.

-Na gerai.- atsidusau, jos tik akys pasidarė pilnos laimės.

-Ačiū. Aš Elė.- ištiesė man ranką.

-Aš Keitė.- žvilgtelėjau į jos ranką ir paspaudžiau.

Vedžiau ją prie lentos, visą kelią pasakojo, kad jos tėvas turi lyg kažkokią įmonę ir yra turtinga. Man nuo to buvo negera.

Nuvedus ją prie jos susirado, tą klasę ir kokia paskaita.

-Ačiū tau.- apsikabino Elė. Aš tik jai nusišypsojau.

-Ele ?- priėjo prie manęs Džeimis.

-Džeimi.- plačiai išsišiepė ji ir užkišo plaukų sruogą už ausies.

-Jūs pažystami ?- sutrikusi žiūrėjau į juos abu.

-Jo, mes pažystami nuo pat vaikystės. Tai ko čia tau reikia Ele ?

-Atėjau tavęs pamatyti.- priėjo prie jo arčiau.

-Hey,- kažkiek ją stumtelėjau nuo Džeimio.- laikomės saugaus atstumo.

-Kaip matau susipažinai su mano mergina.- apsikabino mane Džeimis.

-Tavo mergina ?- žiūrėjo į mus abu.- kaip fainiai.

-Tai ko tau čia reikia ?- užklausė Džeimis.

-Tiesiog ilgai aš tavęs nemačiau, tai nusprendžiau aplanyti tave.- žiūrėjau į ją nepatenkinta.

Nuskambėjo skambutis.

-Mes einam.- pasakiau jai ir tempiausi Džeimį.

-Iki,- mojavo ji.- susitiksime vakarėlyje.

Nubėgo ji laiptais žemyn, aš žiūrėjau į jį sutrikusi. Jis irgi žvilgtelėjo į mane.

-Kas ?

-Tai kaip čia yra ?- laukiau jo paaiškinimo.

-Aš pats nežinau. Ji yra mano tėvo draugo dukra tai nuo mažens leisdavome laika kartu.-pabučiavo mane.- ir nesijaudink mums niekas nesutrugdys.

Linktelėjau jam, bet man buvo dėl tos Elės neramu. Ji gali sugadinti visus planus, bent jau aš taip galvojau, nežinau kas dėjosi Džeimio galvoje.