Juodojo princo tarnaitė

Part 40

  Žiurėjau į jį be žado. Tikrai norėjau, kad man tik vaidentusi ar būtu sapnas, bet deja tai buvo tikrovė. Jis štai stovėjo priešais mane, pasakė mano vardą ir šypsodamasis žiurėjo į mane.

-Tu turėtum būti kaleime.

-Taip turėčiau, -priėjo prie manes arčiau priremdamas prie sienos. -bet mane paleido už gerą elgesį.

-Ko tu nori? -susiraukiau.

-Nieko. Tik atėjau pasilinksminti.

Nustūmiau jį grubiai nuo savęs.

-Ieškai Džeimio ane?

-Ir jis čia yra? -nustebes apsidairė.

Supratau, kad jie nesimatė ir turėjau padaryti taip, kad jie nesusitiktu šį vakarą.

-Tai kaip tu čia atėjai? -bandžiau stumti laika ilgiau.

-Vaikštinėjau ir išgirdau kaip keli vaikinai prakalbo apie vakarėlį, tai nusprendžiau tuo pasinaudoti.

-Supratau. -staigiai nubėgau nuo jo.

Grūsdamasi pro žmones ieškojai Džilės, reikėjo man jos dabar kaip niekad. Pamačiau ją apsuptą kursioku šnekučiavosi, juokėsi. Griebusi ją už rankos išsitempiau iš grupės.

-Man reik tavo pagalbos ir kuo skubiau.

-Kas nutiko? -dar juokėsi Džilė.

-Aronas yra čia.

Jos veidas staigiai pasikeitė ir ištyso iš nuostabos.

-Bet jis turėjo būti kaleime.

-Būtent, bet jį paleido už gera elgesį. -aiškinau jai.

-Tai ką dabar darom?

-Neduoti Džeimiui ir Aronui susitikti. -linktelėjusi man išsiskyrusios ieškojome Džeimio ir Arono.

Broviausi pro minią kuo greičiau reikėjo surasti Džeimi kol jis dar nesutiko Arono.
Pamačiau Džeimį ieinantį pro duris, su palengvėjimu atsidusau. Pamačiau iš toliau ateinantį Arona, griebusi už Džeimio rankos tempiausi jį kuo toliau. Atsisukusi pamačiau, kad jį užkalbino Džilė.

-Kas nutiko? Kur tu mane tempiesi. -nebeiškentė Džeimis.

-Einam tik. -stipriau ji suspaudžiau ir vedžiausi jį nežinia kur, svarbu kad būtu toliau nuo Arono.

Užlipome į antrą aukšta ir iėjau į patį pirmą pasitaikiusį kambarį. Sustojau tarpduryje pamačiau Karolį sėdintį su tamsiaplauke mergina.

-Keite... -nustebes žiurėjo į mane kaip ir aš į jį. -nesakyk Džilei.

Nieko nesakiusi užtrenkiau duris ir iėjome į kita kambarį.

-Kas ten buvo? -paklausė Džeimis.

-Nieko. -nutylėjau.

-Nori dviese pabūti? -slinko prie manes.

-Ka?... Taip. -sumelavau jam

Prisitraukes mane prie saves pradėjo būčiuoti man kaklą, jaučiau kaip jo pirštai numauna suknelės šleikute. Bučiavau jam lūpas, staiga jis mane atsūmė, pradarė langa ir girdėjau kaip pradėjo vemti. Išgirdau, kaip kažkas surėkė.

-Atsiprašau. -pasakė Džeimis ir uždarė langa.
Neištvėrusi prapliupau juoktis. Kažkam ši diena buvo nesėkminga ir pasirinko blogą vietą stovėti po langais.

-Kaip jautiesi? -paklausiau kai nustojau vartytis iš juoko ant lovos.

-Geriau. -valėsi burną su rastu rankšluoščiu ir ėjo link durų.

-Kur eini? -staigiai pašokau nuo lovos.

-Į tualeta. -žvilgtelėjo jis į mane kreivai.

-Aš irgi noriu. -sekiau jį paskui.

Saugiai nuėje iki jo ir išėjome saugiai nesusitike su Aronu. Lipdami laiptais aukštyn išgirdome rėkiantį vaikina.

-O dieve jį matei. -juokėsi merginos bėgdamos laiptais žemyn.

Tik užlipe pamačiau tarpduryje stovintį Arona ir ginčijosi su Karoliu. Supratau kas stovėjo po langu kai Džeimį supykino.