Juodojo princo tarnaitė

Part 17

Jis slinko vis arčiau su peiliu, traukiausi atgal kol atsitrenkiau į spintelę. Aronas tik užsimojo peiliu, greitai užsidengiau veidą ir norėjau rėkti.

-Koks sultingas.- staigiai dūrė peiliu į arbūza. Supratau, kad baisiai apsikvailinau, jaučiausi taip nepatogiai.

-Aha.- pritariau jam bandydama išsisukti iš situacijos.

Prapjovė arbūza ir supjaustė gabalėliais.

-Imk.- paragino jis mane. Linktelėjau jam ir nedrasiai paimiau.

-Kiek laiko čia būsi ?- užklausiau Arono

-Nežinau,- apsišluostė šlapias lūpas.- gal pora savaičių.

-Galiu paklaust ?- atsikandau arbūzo. Aronas žvilgtelėjo į mane.- Dėl ko tu čia atvykai ? Juk Džeimis tavęs nemėgsta.

-Na supranti,- priėjo prie manęs, griebęs už smakro pakėlė į jo akių lygi.- tai tiesiog ne tavo reikalas.

Šiurkščiai paleido mane ir nuėjo savais keliais, mano širdis daužėsi kaip pasiutusi. Tikrai norėjosi iš jo viską sužinoti ko jis siekia, bet aš negalėjau suimti savęs į rankas. Jis man buvo per baisus, prie jo priėjius mane iš karto veikdavo baimė, visas kūnas nueidavo pagaugais. Nurimusi pradėjau tvarkytis.

Po kelių valandų tvarkymo pasibeldžiau pas Džeimį.

-Taaaaip.- pravėrė lėtai duris su šypsena.

-Baik kvailioti, įsileisk.

-Nu nebūk tokia paniūrus,- atvėrė duris ir iškart iėjau.- tai kas nutiko ?

-Mane gazdina Aronas.- atsisėdau ant lovos ir minkiau pirštus.

Džeimis atsisėdo šalia manęs ir švelniai prispaudė prie savo peties.

-Taip jis gazdinantis tipas, bet kol aš šalia esu tau nieko nereikia bijoti.

Apsikabinau jį, tik jo glėbį galėjau jaustis saugiai. Jis švelniai pakėlė mano galvą už smakro, žvelgiau į jo raminančias ir gražias akis, mūsų lūpos susilietė, stipriau jį apsikabinau. Jo bučiniai mane ramino.

Praėjo beveik savaitė, kai Aronas buvo pas mus. Maršel ir Artūrui jis aišku atrodė normalus, bet man su Džeimiu tikrai ne.

Grįžome iš koledžo, abu įlindome į savo kambarius. Tik pravėriau savo kambario duris pamačiau Arona, stovintį vidurį kambario ir turėjo mano maikutę. Ką jis darė su ja tai buvo šlykštu, stipriai sugniaužęs maikutę uostė.

-Ką tu darai ?!- staigiai užrėkiau, bet tai jo nė kiek neišgazdino.

-Džiaugiuosi tavo kvapu.- žiūrėjo beprotišku žvilgsniu.

-Dink iš čia, bjaurybę!- greitai atsirado prie manęs ir uždengė burną.

-Ša, nereikia taip rėkti.- viena ranka glostė man plaukus.

Nustūmiau jį nuo savęs.

-Kas tu manai esąs, kad taip elgiesi ?

-O kaip tau atrodo ? Aš galiu čia daryti ką noriu ir niekas to neitars.

-Dink iš čia, bjaurybe. Kad daugiau tavęs čia nematyčiau.

-Dar karta taip pasakyk.- išsišiepė, net sutrikau.

-Dink pasakiau!

Jis staiga vėl mane prispaudė prie sienos ir iš nežinia kur atsirado pas jį rankoje peilis, kurį laikė prie mano gerklės.

-Tu man čia neisakinėsi ką daryti, supratai ?- jis dar labiau prispaudė mane prie sienos, nedrąsiai linktelėjau ir jis mane paleido.- Tikiuosi supratai.

Pasitvarkęs plaukus ir marškinius išėjo. Staigiai parklupau ir pravirkau, taip manęs dar nebuvo niekas išgazdines. Išgirdau bildesį koridoriuje, atrodė lyg kažkas trankytus į sieną. Trupitį pravėriau duris, apsidairius pamačiau Džeimį įsitvėrusį į Arono kaklą- dusino jį.

-Jei dar kartą tave pamatysiu jos kambaryje, prisiekiu tave užmušiu.- grasino Džeimis.

Paleido Arona, jis tik sukosėjo ir pasitrynė kaklą.

-Tu dar atsiimsi Džeimi.- pasakęs nuslinko laiptais žemyn.

Atbėgo pas mane Džeimis, pakštelėjo man į kaktą ir pradėjo rinkti mano daigtus.

-Ką tu darai ?- sutrikus užklausiau.

-Nuo šiandien miegosi pas mane kambaryje.

Susirinkome visus daigtus ir persikrausčiau pas Džeimi į kambarį.