Juodojo princo tarnaitė

Part 43

  Baigus paskaitoms susitikau su Karoliu ir Džile. Pastaruojiu metu Džeimį mačiau retai, kadangi buvo užsiėmes tėvo reikalais. Žvilkčiojau į Karoli prisimindama tą vakara kai jį užmačiau su kažkokia mergina. Sunku buvo spresti ar jis apgaudinėja Džile ar ne, jei pasakysiu bijojau, kad jie gali rimtai susipykti ir išsiskirti per mane, o jei nepasakysiu tiesa vistiek išaiškės bet kada ir ji dar labiau bus iskaudinta Karolio.
Mojuojanti ranka nutraukė visas mano mintis.

-Keite, kur tu išplaukiai? -badė mane pirštu Džilė.

-Jau Keitė gryžo. -nusijuokiau.

-Kaip Džeimis? -paklausė Karolis.

-Gerai, vis pavarges gryšta. Aišku vien jis stengiasi dėl tėvo. -linktelėjo man.

-O kaip jūsų vestuvės? -susirūpino Džilė.

-Na viską planuojame atskirai nes kitaip mums nesigauna. - apemė mane liudesys, kad Džeimį pradėjau matyti vis rečiau.

-Svarbu, kad abu nusprendžiate ir stengiatės vienas dėl kito. -bandė paguosti Dži.

-Dėkui. -šyptelėjau jai.

Vaikštinėdami po miesto centrą užmačiau Arona.

-Eikite aš jus pasivysiu. -nubėgau link Arono.
Sustabdžiau ji suimdama jam už peties.

-O Keite, kaip netikėta. -išsišiepė iki ausų.

-Man irgi, -pavarčiau akim. -noriu su tavim trumpai šnektelėti.

-Aš visas tavo. -išsišiepes išskėtė rankas Aronas.

-Tau neatsibodo visada pyktis su Džeimiu? -paklausiau kai atsisėdau ant suoliuko.

-Kažkiek, bet ir kartu linksma jį paerzinti. -prisėdo šalia.

-Nenori su juo susitaikyti?

-Jis nesutiks mergyt. -žvilgtelėjo į mane.

-O ko tu nori? - pažvelgiau į jį.

-Pripažinsiu seniau buvau tikras šunsnukis, -atsisuko į mane. -atsiprašau ką tau buvau padares.

-Pagalvosiu dėl to.

-Norėčiau, kad vėl sutartume su juo. -atsiduso. -bet tai neimanoma.

-Gal ir imanoma jei labai to nori. -šyptelėjau jam.

-Ką turi omeny? - nesuprato Aronas.

-Kviečiu tave į mano ir Džeimio vestuves. Kvietima gausi paštu.

Nusišypsojusi palikau sėdinti Arona ir nubėgau ieškoti Karolio su Džile. Ilgai ieškoti nereikėjo, pamačiau lauke stovintį Karoli, o Džilės nesimatė.

-Kur Dži? -priėjusi paklausiau.

-Parduotuvei, lūpdažiu ar ko ten jai prireikė. -parodė į parduotuve Karolis.

-Aišku, -žinojau kad reikėjo dabar išsiaiškinti kas buvo toji mergina vakarėlyje. - Karoli, klausyk kas toji buvo mergina vakarėlyje kartu su tavim kambaryje?

-Aa, tada.-pasikasė pakauši. - ji mano pažystama.

-Ar tikrai? -itartinai į jį žiurėjau.

Atsakė man linktelėdamas galva.

-Bet jei sužinosiu, kad tu ja iskaudinai,-pradėjau grubiai jį baksnoti.- perspėjiu tave žinau kur tu gyveni.

-Gerai, gerai. Ar sakei Džilei?

-Džiaukis, kad dar nepasakiau. -sunėriau rankas.

-Greit bus mūsu metinės, o ta mergina yra iš kelionių agentūros, ji man padeda išsirinkti kelione. Noriu tinkamai atšvesti ir ją nustebinti.

-Ooo Karoli. -likau nustebus. -aš sužavėta, tylėsiu kaip pelė po šluota.

-Ačiū Keite. -šyptelėjo Karolis.

Visas sunkumas nuslinko nuo širdies. Liko sulaukti tik vestuvių ir tikėtis, kad viskas pavyks pagal plana.