Juodojo princo tarnaitė

Part 25

      Siurbliavau kambarį, kai prieš mane išlindo Džeimis, žiūrėjo į mane ir šypsojosi. Šyptelėjau ir jam, išjungiau siurblį.

-Ko toks išsišiepęs ?

-Kai ką tau turiu.- iš už nugaros ištraukė didelį pirkinio krepšį.

-Kas čia ?- sutrikusi žvilgtelėjau į jį ir į krepšį.

-Pažiūrėk.

Ištraukiau dėžę, atidarius ją pamačiau šviesiai raudoną suknelę.

-Kokia graži.

-Tikiuosi,kad ją vilkėsi rytoj.

-Jau ryt ?- linktelėjo man.

Sutvarkiusi namus nuėjau į kambarį, labai norėjau apžiūrėti suknelę. Greitai išviniojau ją ir užsivilkau, ji tiesiog buvo kaip tik man. Į kambarį iėjo Džeimis pamatęs mane išsišiepė.

-Nuostabiai atrodai. Nemaniau, kad ji tau taip tiks.

-Tu tikrai moki išrinkti, kas man patinka.-šyptelėjo Džeimis ir priėjas man už nugaros pabučiavo į nuoga petį net sukikenau.

Pagaliau atėjo ta diena kai jau reikėjo ruoštis pobūviui. Užsivilkau Džeimio dovanotą suknelę ir susikėliau plaukus, Džeimis vilkėjo kostiumą. Pripažinsiu jis atrodė be protiškai gražiai. Nusileidome žemyn- jau pradėjo rinktis žmonės, visi atrodė elegantiškai- gėrė šampaną, šnekučiavosi- ką daugiausiai girdėjau, tai tik pokalbius apie darbą. Vaikštinėjome po namus ir Džeimis vis pamatęs iš tolo kokius svečius man pašnibždomis pasakydavo kas jie tokie ir kokią kompaniją turi. Staiga akys pagavo juodaplaukę merginą, vaikščiojančią su pagyvenusiu vyru kuriam buvo įsikubusi į parankę. Tai buvo Elė, iš kart man nuotaika subjuro kai pamačiau ją.

-Ką ji čia veikia ?- parodžiau į ją.

-Ji yra Pono Majerso dukra, o jis bando bendradarbiauti su mano tėvu.- linktelėjau jam.

Išgirdome taurės skambėjimą, ant laiptų buvo pasilipęs Ponas Artūras, visi atsisuko į jį ir klausėsi ką jis norės pasakyti.

-Visų pirma norėčiau padėkoti, kad čia susirinkote,-kai kurie pakėlė taures.- ir noriu pranešti gera žinią. Aš ir Ponas Majersas nusprendėme sujungti kompanijas ir kartu bendradarbiauti.

Visi pradėjo ploti ir prie Artūro užlipo Majersas ir taip pat neatsiliko nuo jo Elė.

-Ir tikimės didelės sekmės.- prakalbo Majersas.

Pasigirdo plojimai, žvilgtelėjau į Džeimį jis atrodė kažkoks sunerimęs.

-Viskas gerai ?

-Ką ? Taip, tik man nelabai patinka kur tai eina.

-Ir mes nusprendėme,- kalbėjo toliau Artūras.- kad Elė ir Džeimis padės mums sutvirtinti mūsų bendradarbiavimą. Džeimis ves Elę.

Man kojas pakirto, nežinojau ką daryti. Žvilgtelėjau į Džeimį, jis sugniaužė kumštį ir greitai nuėjo pas tėva.

-Nevesiu aš jos!- šaukė ant tėvo. Aš tiesiog stovėjau ir negalėjau pajudėti, žvilgtelėjau į Elę jos veide matėsi šypsena, supratau, kad tai jos darbas.

-Sūnau, tai bus geriau tau ir mums.

-Ne, aš negaliu vesti žmogaus kurio nemyliu !

-Jūs bendraujate nuo mažens, tai nekils sunkumų.-bandė išlikti ramus Artūras.

-Ne aš negaliu.

-Tu myli kažką ?- staiga užklausė Artūras. Žvilgetlėjau į Džeimį ir jis į mane, bet jis tik tylėjo.- matai, aš žinau kas tau geriausia.

Džeimis stovėjo nuleidęs galva, Elė lėtai priėjo prie jo ir stovėjo su pasididžiavimu. Man Džeimio tokie veiksmai sudaužė širdį, nebegalėjus to matyti išbėgau į kiemą. Vaikščiojau apsikabinus save ir jaučiau, kad tuoj pravirksiu, susiradau telefoną kuris buvo delninuke ir paskambinau Džilei.

"Aliooo"

"Tu barake ?"

"Na, taip o kas ?"

"Man... reik su tavim susitikti"- sunkiai be prakalbėjau, pradėjau verkti.

"Keite, kas tau ?"- sunerimus užklausė.

"Ateisiu papasakosiu"

"Gerai laukiu."- padėjo rageli.

Staiga pradėjo lyti, nusimoviau spaudžiančius aukštakulnius ir ėjau pėstute. Staiga mane už rankos pagriebė Džeimis.

-Kur tu eini ?-staigiai ištraukiau ranką iš jo gniaužtų.

-Eik pas Ele ji tavęs laukia.

-Neisiu pas ją, tu man svarbi.- bandė apkabinti mane, bet tik nustūmiau jį.

-Nelysk prie manęs. Tu sakei, kad visiem pasakysi, kad mane myli, pristatysi kaip savo merginą.-pradėjau verkti.- bet tu tik atsukai man nugarą, galvojau, kad mane myli bet iš tiesų tai tik buvo melas.

-Nekalbėk nesąmonių Keite.

-Daugiau prie manęs nelysk.-  apsisukau ir greitu žingsniu ėjau nuo jo.

-Keite ! Palauk !- rėkė ir sugriebė man už rankos, atsisukus jam trenkiau per veidą.

-Palik mane !-lėtai mane atleido ir nužingsniavau greitai nuo jo.

Girdėjau už nugaros Džeimio rėkimą ir keiksnojimasį. Neatsisukusi ėjau, buvau visa permirkusi.

Pasibeldžiau į duris, atidarė Karolis.

-Keite.- nustebęs žiūrėjo į mane ir įleido.

-O dieve Keite.- pribėgo Dži ir apsikabino.

Atsiguliau jai ant kelių verkiau be perstojo, atrodė kad mano širdis buvo sudaužyta į tūkstantį gabalėlių ir taip skaudėjo, plėšijo iš vidaus.