Juodojo princo tarnaitė

Part 58

  Į palata ibėgo Džeimis su didele taše rankoje, o kitoje buvo prakastas stipriai suspaustas sumuštinis, vos gaudė kvapa.

-Dar nepavėlavau?-vos gaudydamas kvapa priėjo prie manęs gulinčios lovoje.

-Tikrai ne,-nusijuokiau.- nereikėjo taip skubėti.- paglosčiau jo skruosta.

-O tu žinai kaip mane išgazdinai.-pradėjau juoktis iš jo.

Po keliu valandų prasidėjo visos idomybės pradėjo laužyti nugara ir klubus. Džeimis kaip imanydamas trynė man nugara. Vis žiurėjau į laikrodį kabantį ant sienos, norėjau kad viskas kuo greičiau baigtūsi.

Praėjus kokios devynioms valandoms jau turėjome savo mergaite, jau gulėjau palatoje,o Džeimis išlekė pasiimti tėvų. Prasidarius durims iėjo pilnas burys žmoniu- mano tėvai, Maršel su Artūru ir Džeimis. Visi aišku pripuolė žiūrėti ka tik gimusios mergaitės.

-Koki varda sugalvojote?- paklausė Artūras.

-Dar negalvojome.-žvilgtelėjau į Džeimi.

-O kaip Džiulė?-žvilgtelėjau į miegančia dukra.

-Džiulė, man patinka.

Praėjus ketveriems metams jau supavau ir mūsų sūnų Erika. Jam jau buvo puse metu, Džiulė tai buvo pasiutusi ketveriu metu mergatė. Užmigdžiusi Erika nuėjau ieškoti Džiulės, nes per tylu pasidarė namie, pradariusi Džeimio kabineto duris net išsižiojau. Stovėjo ji prie sienos ir su flamasteriais paišė ant sienų, jau buvo antra siena pripaišyta.

-Mamyte, žiurėk tetukui patiks.-žvilgtelėjusi toliau baizaliojo.

-Džiule, ne.-pribėgau ir atėmiau iš jos paišymo įranki.- tikrai gražiai pieši, bet gražiau atrodytu jeigu tu pieštum ant lapo.

-Bet tečio jau pilna siena.-žvilgtelėjau į kita siena virš kompiuterio buvo pilna prikabinta jos piešiniu,- tai sugalvojau padaryti lengviau.

Visa išsišiepusi žiurėjo į mane, aš į ja žiurėjau be žodžiu. Išgirdau rakinama durų spyna, greit paėmusi ją į rankas užtrenkusi duris išlekiau į saliona. Išgirdau kaip Džeimis iėjo į darbo kambarį, tik smarkiai susiraukiau ir laukiau jo reakcijos.

-Čia dabar kas?-garsiai surekė.

-Brangusis, viskas gerai?- išlindau ne drasiai.

-Kas čia nutiko?-žvalgėsi į sienas.

-Čia aš, patinka?- pribėgo prie Džeimio Džiulė.

Girdėjau kaip jis sukrenkštė ir atsiduso, žvilgtelėjo į mane ir palikau juos vienus. Ilgai jie kalbėjosi, kai padariau vakariene tik tada jie išėjo iš kambario. 

Išgirdusi Džiulės riksma staigiai išbėgau iš lovos, girdėjau kaip ji žviegė vonioje. Staigiai pradariusi duris pamačiau ja žaidžiančia su putomis kurios veržėsi iš skalbimo mašinos. Tokia ji buvo pasiutusi atrodė lyg ne mano vaikas, nors gal ir aš tokia buvau. Tikėjausi, kad Erikas toks ne bus, nors su vienu vaiku būtu lengviau.