Juodojo princo tarnaitė

Part 7

Prikėlė mane kaip visada čirškiantis žadintuvas, buvo jau devynios. Pasiražiusi išlipau iš didelės lovos, akis užkabino ant kedės padėta juoda suknelė, pakėliau ją dar po ja buvo padėtas baltas žiurstas. Atsidusau.

-Na Keite, marš į darba.- kalbėjau su savimi. Susiruošusi ir apsirengusi nuėjau į virtuve, reikėjo padarytis pusryčius šeimininkės sūnui. Iškepiau kiaušinienės ir padariau skrebutį, viska sudėjau į lėkšte ir laukiau kada jis nusileis.

Belaukdama pasidariau kavos ir valgiau sumuštini, žiurėjau pro virtuvės langa. Matėsi didelis sodas iškarpytos spiralėm tujos, rožių krūmai ir dar visokiu gėlių ir medžių. Staiga išgirdau žingsnius, greitai atsisyojau, pasitvarkiau prijiuoste ir laukiau šypsodamasi. Į virtuvę iėjo Džeimis, tik su pyžaminėmis kelnėmis, negalėjau nepastebėti jo raumenų. Sustojes žiurėjo į mane.

- O sveitute Kei...te.- išsišiepes atsisėdo prie stalo ir ruošėsi valgyti.

Atėmiau lėkšte.

- Čia ne tau,- padėjau lėkšte nuošaliau.- ir ką tu čia veiki pusnuogis ?

Jis pakėle akis į mane nuo tuščio stalo.

-Na aš valgyt atėjau.

-Ane ? Čia šeimininkės sū...- nutilau suvokusi kad tai jis yra tas sūnus.- o ne, tik ne tu.

-O taip aš.- išsišiepė ir nuėjo pasimti maisto. Džeimis pradėjo valgyti, o aš atsisėdau likusi be žado. Negalėjau patikėti, kad dirbau jam, jo šeimai. Pavalges padėjo lėkšte į kriaukle ir priėjo prie manes vis arčiau, o aš traukiaus nuo jo tolyn. Atsitrenkiau į siena nugara, Džeimis padėjo savo ranką prie mano galvos ir šyptelėjo.

-Matai kaip čia viskas susiklostė, dabar tu dirbsi man.

-Nenusišnekėk aš dirbu Maršelei ir Artūrui.-susiraukiau ir jis priartėjo prie manes taip arti, kad galima sakyti lietėsi mūsų nosys. 

-Tai reiškia tu dirbi ir man.- jaučiau kaip mano žandai ikaista. Nustūmiau jį nuo savę kuo toliau. Jis nusijiuokė.

-Be to skanūs pusryčiai.- papūtė lūpas lyg norėtu pabučiuoti. Greitai pralindau pro jį ir nubėgau į kambarį. Užsitrenkiau duris ir atsirėmiau į jas.

-Dieve kas man daros ?-priliečiau ranka kakta.- aš visa degu.

Nuėjau prie veidrodžio, buvau dar visa raudona, širdis daužėsi kaip pasiutus. Nesusigaudžiau savo jausmuose.

Po gero pusvalandžio kažkas pasibeldė į duris, atidarius pamačiau stovintį Džeimi.

-Kas ?-žvilgtelėjau į jį susiraukusi.

-Varom į paskaitas,- iškėlė mašinos raktelius.- pakeliui.

-Ne, eisiu geriau pėstute.- užtrenkiau duris jam prieš nosi.

-Na kaip nori, nes paskaitos prasideda už dvidešimt minučių,- girdėjau nueinančius žingsnius.- o pėstute valanda kelio.

Atsidusau, negalėjau patikėti kad aš tai darau. Atidariau duris.

-Palauk, tuoj susiruošiu.- jis šyptelėjo man stovėdamas ant laiptu.

Užsidėjau vakarykšte suknele ir išlekiau, Džeimis jau manes laukė kieme prie mašinos.

- Na pagaliau.- atidarė man jis duris ir nedrasiai įlipau. Pradėjom važiuoti, jis gan mėgo greiti.

-O kur tavo tėvai ?

-Dirba.- greitai žvilgtelėjo į mane.- galim taves kai ko paklausti ?

-Jei pradėsi prie manes kibinėtis tai ne.- girdėjau kaip jis nusikvatojo.

-Ne, ne dėl to. Dėl ko tu manes nemėgsti ?- žvilgtelėjau į jį.

-Visu pirma tu negerbi merginu, jei esi turtingas tai nereiškia kad tau viskas priklauso ir antra esi idijotas.

Jis linktelėjo ir jau buvome vietoi. Pasiemusi kas reikalinga iš spintelės nuskubėjau į pamokas.

Po pamoku gryžau į bendrabuti pasimti daigtų, tik pradarius duris Dži užšoko ant manes.

-Kaip man taves trūko.-sukikenau

-Tikiu.-pradėjau krautis daigtus.

-Važiuosim pas tave ? Aprodysi nama.- išsišiepė ji.

-Na apie tai,- pasikasiau galva.- prisiek nerėksi.- Džilė linktelėjo.- Aš dirbu pas Džeimi.

Džilė pradėjo šokinėti ir purtyti rankas lyg maža mergaitė gavusi naują lėlę.

-O dieve Keite, tau toks didelis šansas yra duotas.- pažiurėjau į ją kreivai.

-Koks šansas ?

- Tu ir Džeimis, juk taip romantiška.- mečiau į ją pirma pasitaikiusi drabuži.

-Nebenusišnekėk.-ji sukikeno.

Baigus dėtis daigtus išėjau, kartu iš paskos ėjo ir Dži. Atėjusios į mašinų aikštelę dairiausi Džeimio mašinos, bet nebuvo jos matyt.

-Kur jis ?- dairemės su Dži, bet jis dingo lyg į vandenį.- na ir gerai mums taves nereikia.

Griebiau už lagamino ir ėjau. Nežinau kodėl bet man buvo pikta nors turėtu būti visiškai vienodai.
Pagaliau gryžom pavargusios, Džeimio mašina stovėjo kieme. Įėjau į svetaine ir ant sofos pamačiau Džeimį gulintį ant merginos bučiuojantis ja, o jo rankos tiesiog lakstė po jos marškinėliais. Griebiau Dži už rankos, kuri apžiurinėjo vidu su nuostaba, nusitempiau ją į kambarį.

-Tau viskas gerai ?- priėjo prie manes Dži kai atsisėdau ant kedės.

-Man viskas gerai.- šyptelėjau jai.

-Keite tu verki.- žiurėjo į mane susijaudinusi. Braukiau ašaras.

-Džile nesuprantu kas man darosi.- ji smarkiai mane apkabino.