Juodojo princo tarnaitė

Part 54

Gryžau viena namo, nenorėjau, kad Džilė šiuo metu būtu kartu, norėjau vienatvės. Reikėjo man pamastymo, vienai pabūti su savo mintimis.
Susiraičiusi lovoje po anklode galvojau apie ta mergina. Jos šviesus plaukai siekė klubus, negalėjau nepastebėti kaip pro jos marškiniu šonus matėsi jos didelė krutinė, žvilgtelėjusi į savaja nebuvo net ką lyginti su tos merginos. Aptemptas sijonas išryškino jos stambu užpakali, na aš irgi juo galėjau pasigirti.
Dabar tikrai nebuvo metas sakyti apie neštuma, norėjau dar palaukti. Praėjus porai valandu gryžo Džeimis, skubiai nusimoves batus ir pasikabines stiuke atlėkė į kambarį.

-Paaiškink dabar ko jūs čia prisimastėte? -piktai žiurėjo į mane.

-O kaip mums galvoti jei iš tavo kabineto išeina nuostabi blondinė ir dar taisosi savo vilkimus rūbus. -sugniaužiau antklode.

-Bliamba Keite, -atsisėdo šalia manes. -žinai, kad aš taip nepasielgčiau. Juk tam tave ir vedžiau tik iš meilės, o ne šeip sau.

Žiurėjau į jį kol galiausiai nuleidau galva. Susikaupė akyse ašaros, kai pagalvojau jei tikrai Džeimis būtu išdaves mane. Jis prisiglaudė mane arčiau saves, isikniaubiau į jo marškinius ir pravirkau.

-Atsiprašau, kad taip nederamai pagalvojau apie tave.

-Žinok, kad niekada su tavim taip nepasielgsiu. -stipriau apkabino mane.

-Nenoriu taves prarasti. -žvilgtelėjau į jį.

-Visada būsiu su tavimi. -nusišypsojo ir pabučiavo man į kakta.

Buvome apsikabine vienas kito glebyje, taip šilta ir gera būti vėl jo glėbyje, jau buvau primiršusi ta nuostabų jausma. Po vakarienės Džeimis vėl nuėjo į savo darbo kanbarį, padariusi jam arbatos nunešiau Džeimiui. Padėjusi jam ant stalo, žvilgtelėjau į Džeimį stovinti kampe prie spauzdintuvo.

-Arbatos tau padariau. -priėjau prie jo iš nugaros.

-Dėkui, -atsisuko į mane, pabučiaves mane nuėjo gurštelėti arbatos. -baigiu darba savo ir tada būsiu laisvas tik mes abu galėsime būti.

To labiausiai laukiau kai vėl būsime tik mes abu.
Atsikėlusi ryte, vėl buvau viena Džeimis jau buvo išėjes. Pradėjau tvarkytis namus, iėjusi į Džeimio darbo kambarį valiau dulkes, žvilktelėjau į spauzdintuva, pamačiau atspauzdintus popierius kuriuos vakar Džeimis spauzdinosi. Griebusi popierius nuskubėjau pas Džeimį.  Įbėgau į jo kabineta, bet jis buvo tuščias. Išėjus iš kabineto vaikštinėjau kolidoriais.

-Keite, ką čia darai? -pasisukusi dešinėn pamačiau iš kabineto išeinantį Artūra.

-Laba, ieškau Džeimio gal žinot kur jis yra? -parodžiau jam popierius kuriuos laikiau rankoje.

-Jis išėjo pietauti, jei neklystu į gretimai esančia kavine. -padėkojusi iš karto nuskubėjau kur Artūras nurodė.

Susiradusi kavine sustojau prie jos ir pasižvalgiau į jos didelius langus, iš karto pamačiau prie staliuko sėdinti Džeimi, bet jis buvo ne vienas, o su ta pačia nauja mergina. Mačiau kaip jie kalbėjosi, o jis jai šypsojosi. Prisiminusi jo vakarykščius žodžius stengiausi nurimti, bet kai pamačiau kaip ta mergina meilinosi Džeimiui. Savo pirštais švelniai braukė jam per delna, jos kojos irgi nenustigo vietoje kurios braukė per Džeimio kojas aukštyn ir žemyn. Susiraukusi sugniaužusi popierius sparčiais žingsniais gryžau namo.