Juodojo princo tarnaitė

Part 22

    Tėvas žiūrėjo į Džeimį rimtu žvilgsniu, atrodė kad jį skenavo savo akimis. Žiūrėjo į jį kokias geras penkias minutes, kol pratarė.

-Taip ir žinojau, kad jūs būsit pora,-nusišypsojo jis.- Mama tikrai išprotės.

-O taip, gal vėliau aš jai pasakysiu kai eis miegoti.-tėvas linktelėjo ir vėl atsisuko į Džeimį.

-Tiesiog vadink mane Tomu.

-Malonu, o mane tiesiog Džeimiu.- abu paspaudė viens kitam rankas.
Buvau patenkinta tuo. Greitai nuėjome sėsti prie stalo kol mama gryš iš darbo. Tėvas su Džeimiu kalbėjo apie sau idomius dalykus, man tai aišku buvo neidomu, tai žaidžiau su puodeliu kavos.

Po kelių valandų diskusijų ir nuobuodžio sedėjimo ir žaidimo, išgirdome atsidarančias duris.

-Kur tu?- sušuko mama.

-Nesakyk jai, kad aš gryžau.-sušnabždėjau tėčiui, linktelėjo man ir nuėjo pas ją. Girdėjau kaip jie sveikinasi, atsisukau į Džeimį ir nusišypsojome vienas kitam.

-Kuo daugiau su tavo tėvu bendraujiu tuo atrodo, kad nieko žmogus.-linktelėjau jam.

Pagaliau atėjo mama į kambarį, pamačius mane suspiegė ir pribėgus mane stipriai apsikabino, Džeimis susiraukė kai mama surekė.

-Kaip gera tave vėl matyti.- laikė mane apsikabinusią.

-Man irgi tave mama.

-Sveiki.- pamojavo Džeimis mamai.

-Džeimis, taip ?- išsišiepė kai pažiūrėjo į jį ir apsikabino.

-T-taip, tai aš.-sutriko jis.

-Kaip gera jus matyti.- tokia laiminga ji buvo, pagriebė mus abu ir stipriai apkabino.

-Mamaaa...

-Gerai, gerai.- paleido mus ir nusijuokė.

-Mile, tegul vaikai pailsi po kelionės, juk tikriausiai pavargę.

-Na taip taip,- suplojo delnais.- jauskis kaip namie.- atsisuko į Džeimį.

Tėvai nuėjo į virtuvę, o aš su Džeiniu nuėjome į mano kambarį. Tik priėjau prie durų, atsisukau į jį.

-Mano, kambarys yra mažas, tai nepyk jei bus palikta betvarkė.-jis nusišypsojo ir pavėlė man plaukus.

Kambarys buvo toks pat- ant lovos prikrauti keli žaislai, gėlės ant palangės jau buvo pražydusios.

-Gan jaukus.- apsidairė jis.

-Baik tu juokus, paprastas kambarys arba savartynas. - jis nusijuokė ir įvirto į lova, minkė mano meškina.

Po kelių valandų mama pakvietė vakarienės, buvo padariusi savo firminių kotletų, kuriuos taip aš mėgau ir baisiai buvau pasiilgusi. Mačiau Džeimis irgi jais mėgavosi. Mama pradėjo pasakoti apie mano vaikystę, kokia buvau padykus. Man buvo taip gėda prieš Džeimį, norėjau skradžiai žeme prasmegti, o jis tik juokėsi ir karts nuo karto žvilgčiojo į mane.

Po vakarienės Džeimis išėjo į kiemą parukyti, o aš padėjau mamai tvarkytis virtuvėje.

--------------------------------------

Užsidegiau cigaretę ir įtraukiau dūmą ir galvojau kaip gera buvo ištrūkti iš namų ir pabūti su Keitės šeimyna. Prasidarė durys ir išėjo Tomas.

-Nesušalsi ?

-Ne.- išpučiau dūmą.

-Rytoi jau praneša šalčius.- vis bandė užvesti pokalbį.

-Gali būti.-žvilgtelėjau į jį.

-Dėl ko tu pasirinkai ją, o ne kokią kitą turtingesnę merginą?

-Ji man pasirodė kitokia,- atsirėmiau į sieną.- visos žiūri į turtus ar dėl to, kad patrauklus, o ji ne.

-Aišku.- žvilgtelėjo aukštyn.- bet girdėjau, kad tavęs ji nemėgdavo.

-Na, taip mes buvome kaip priešai, bet taip nutiko kad ne ji man, o aš jai negalėjau atsispirti.

-Matai kaip čia taip,-ėjo link durų.- bet žinok, kad aš savo mergaite rūpinuosi, tik nebandyk jos įskaudinti.- iėjo į vidų.

Baigęs rukyti, gryžau į Keitės kambarį, ji jau gulėjo. Priguliau prie jos ir susimasčiau apie Tomo žodžius, negalėčiau jos įskaudinti ji man labai brangi.