Juodojo princo tarnaitė

Part 6

 
  Sviedžiau pagalve į duris, kai jas atidarė Džilė. Žiūrėjo į mane nustebusi.

-Kas tau čia? Ko pagalvėmis svaidaisi ?

-Negavau darbo.- tryptelėjau koja

-Dėl ko ?- atsisėdo prie manes Dži.

-Viskas ėjo kaip ir gerai, bet paskui pasirodė tas prakeiktas Džeimis. Išsiskyrė su mergina, o aš negalėjau to ramiai stebėti ir jį apipyliau kokteiliu.-atsidūsau.- ir aišku mane išvijo.

-Varkšas Džeimis.

-Varkšas Džeimis ?!-surikau atsistojiusi.- tai aš nukentėjau o ne jis.

-Na gerai, gerai tik nežudyk manes.-sukrizeno Džilė.- sakiau mano teta gali tau padėti su darbu.- linktelėjau jai.
Džilė paskambino tetai ir pasakė, kad gali mus šiandien priimti. Greitai išskubėjome.
Po kokiu dvidešimt minučiu atvykome į jos kontora. Priėjusios prie kabineto Džilė pasibeldė ir iėjome. Prie stalo sedėjo šviesiaplaukė moteris susirišusi kuoda, vilkėjo baltus marškinėlius ir juoda sijona- atrodė lyg sekretorė tik trūko akiniu.

-Labas Džile.- priėjus prie jos apsikabino.

-Labas teta. Kaip sekasi ?

-Na viskas po truputi,-šyptelėjo.- tai kuo galiu jums padėti merginos ?

-Čia Keitė,- žvilktelėjo į mane.- jai reikia drabo, gal gali padėti jai surasti ?

Moteris priėjo prie kompiuterio ir kažka žiurinėjo.

-Pažiurėsiu kuo galiu padėti.- spaudinėjo klaviatūra.- yra kas ieško darbuotojiu fabrike,- aš papurčiau galva.- dar yra kas ieško kasininkiu.

Linktelėjau galva, bet nežinau ar noriu tokio darbo. Staiga suskambo telefonas.

-Klausau, Bri kontora.- atsiliepė Dži teta. Aš su Dži atsisėdome į krėslus kurie buvo priešais stala.

-Sveika Maršel, gera tave girdėti. Kaip sekasi ?- kalbėjo moteris.- tikrai ? Kaip gaila.

Bri žvilgtelėjo į mus ir šyptelėjo, mes su Dži susižvalgėme.

-Nesijaudink man rodos turiu tau nauja darbuotoja.- pridengė rageli ranka.- Keite ar norėtum dirbti namų tvarkytoja- padorioje šeimoje su geru atlyginimu ir gyvenama vieta ?

Linktelėjau jai galva ir šyptelėjau.

-Taip Maršel turiu tau darbuotoja. Kada tu norėtum su ja susitikti ?- linksėjo galva.- Dabar ? Gerai, ikiuka.

Padėjusi rageli išsišiepė, aš atsakiau jai tuo pačiu.

-Sveikinu gavai darba. Nesijaudink jis nebus labai sunkus.

-Ačiu jums labai. O kaip man ten nukakti ?

Bri pasiemė raktelius ir pakilo nuo stalo.

-Aš tave nuvešiu.

Abi su Dži išsišiepėm ir nusekėm paskui Bri, isėdom į automobilį ir pradėjom važiuoti.

-Čia jūsų pažystama ?- užklausiau

-Taip, mano geriausia draugė. Tau patiks ten.- žvilgtelėjo į mane pro galini veidrodėli.

Privažiavom prie didelio namo su didele tvora ir dar didesniu kiemu.

-Mes čia.- pasakė Bri sustabdžiusi automobilį. Padėkojus jai išlipau, Dži pradarė langa.

-Keite, skamtelk kaip sekės.- palinksėjau jai ir jos nuvažiavo. Priėjus prie vartu paspaudžiau skambuti, atsiliepė vyriškas balsas.

-Taip ?

-Aš atvykau dėl darbo. Bri mane atsiuntė.

-Gerai, ieikite.- cyptelėjo vartai ir atsidarė. Mane prie durų pasitiko vyras, nužiurėjo mane ir atidarė duris.

Pasitiko mane gan aukšta moteris, juodi banguoti plaukai draikėsi nuo jos žingsniu, vilkėjo raudona aptmepta suknele. Išskėstomis rankomis pasitiko mane.

-Sveikute, aš Maršel.-apkabino mane, net pasijutau biškiuka nejaukiai.

-Sveiki, aš Keitė.- nusišypsojau.

-Koks gražus vardas,- sukikeno ji.- eime į saliona išgersim arbatėlės, pakalbėsim.
Vedėsi mane ji per ilga, didžiuli kolidoriu. Kambariai tiesiog buvo milžiniški, atėjusios į saliona ten pasitiko pliktelėjes vyras.

-Sveika aš Artūras.- linktelėjau jam.

-Aš Keitė, malonu.- paspaudė jis man ranka.

Atsisėdome ant sofos ir gėrėme žoleliu arbata, papasakojau kažkiek apie save.

-Labai malonu Keite, tikiuosi tau čia patiks.- rašė vyras kažka ant popierėlio ir padavė man.- čia tavo alga.

Išsižiojau pamačiusi tris nulius.

-Jūs tuo tikri ? Beja Bri man minėjo apie gyvenama vieta.

-Taip tiesa, tu gyvensi kartu, kol pas mus dirbsi,- gurkšrelėjo arbatos moteris.- mums svarbu kad namai būtu aptvarkyti ir pusryčius padarytum mūsų sūnui ir kad jis nepavėluotu į mokykla.

-Be problemu, man irgi pamokos.

Moteris suplojo delnais, vyras šyptelėjo. Išgėre arbata jie man parodė mano kambari ir išėjo savais reikalais. Vidurį kambario stovėjo milžiniška lova, didžiulė spinta kampe ir makijažo staliukas prie sienos.

Tyliai sucypiau iš laimės ir užšokau ant lovos. Pasiemiau telefona ir suvedžiau Dži numeri.

"Pagaliau sulaukiau tavo skambudžio" skundės Dži.

"Tu nepatikėsi, aš rūmuose"

"Nu pasakok kaip ten"

"Turėsi ateiti pas mane nes neimanoma apsakyti žodžiais"

"Puiku, ryt po paskaitų ateinu"

"Sutarta" padėjau rageli.

Išgirdau vaikino balsa.

-Aš namie!- šaukė vaikinas.

Truputi pradariau duris, bet nieko nesimatė pro turėklus, kadangi gyvenau antram aukšte. Klausiausi.

-Labutis mano aukse.- pasakė Maršel ir lyg girdėjau jie nuėjo į kitą kambarį.

Uždariau duris ir įdribau į lova. Ir galvojau apie vaikina kuris katik iėjo, man jo balsas buvo girdėtas. Gūžtelėjau pečiais dribau atgal į lova,  nepastebėjau kaip užsnūdau.