Juodojo princo tarnaitė

Part 16

       Išėjau iš paskaitų su Džile ir Karoliu. Jie laikėsi už rankų, ankščiau nuo to man buvo negera, bet kai susipažinau su Džeimiu ir vienas kitam prisipažinome meilėje, tai man darėsi miela. Pamačiau Džeimį laukiantį prie savo mašinos, pribėgusi prie jo apsikabinau ir pasibučiavome. Dži nusišypsojo nešvankiai ir pasakiusi "susiskambinsime" nuėjo savais keliais.

Važiavome namo, pro langą beveik nieko nesimatė- smarkiai lijo.

-Džeimi, kas tas Aronas ?- užklausiau jo, jis tik susiraukė tik išgirdęs jo vardą.

-Jis mano pusbrolis.-nenorom atsakė.

-Kodėl tu jo nemėgsti ?- tikriausiai buvau per smalsi ir kišau nosį ne ten kur reikia, masčiau.

-Gerai aš tau papasakosiu, bet daugiau nenoriu apie jį kalbėti.-linktelėjau jam.

-Nuo pat mažens mes vienas su kitu kovodavome kuris geresnis. Kai suaugome, na mes gan suartėjome ir vienas kitam padėdavome, bet kartą aš nusukau su juo negeru keliu.- jo kiekvieno žodžio klausiausi idėmiai.- Mes pradėjome vogti ir viena diena mus sučiupo policija, taigi jis mane pakišo ir liko laisvas, o aš atsedėjau metus.

-O dėl ko tėvai, jį isileido ?

-Supranti jie mano, kad jis pasitaisys, bet tai yra neimanoma. Kol aš sedėjau jis darė didesnius nusikaltimus, bet dauguma jis išsisukinėjo. Jis perėjo prie prievartavimo ir galiausiai nužudė viena moterį.- galiu pasakyti mano rankos drebėjo pagalvojius apie jį.

-Tai kodėl jis dar laisvėje ?

-Supranti Keite, jis visas merginas paveikdavo pinigais. Na ir aišku pakišęs gera suma pinigų gavo tik liktinai.

Jau buvome namie.

-Keite,- paimė jis man už rankos.- jei ką nors jis tau pradės daryti ar kažka itarsi netylėk sakyk man iš karto, gerai ?- linktelėjau jam.

Nuėjome į savo kambarius, persirengusi susiruošiau dirbti. Lipau laiptais žemyn ir kaip tik gryžo Aronas, pasižiūrėjo į mane nuleides akinius.

-Sveikutė.- kramtydamas guma išsišiepė.

Pamojavau jam  ir nuėjau į virtuvę, jis atsekė mane. Girdėjau kaip sprogo burbulas. Atsisukau į jį jis slinko prie padėtų peilių, kurie stovėjo kampe.

-Ką tu darai ?- užklausiau.

-Nieko įpatingo, noriu tau pagaminti kažką.-žvelgė jis į mane, jo žvilgsnis buvo kažkoks pasiutes.

Paėmęs peilį pradėjo žaisti su juo tarp rankų, išsišiepes slinko link manęs. Mano rankos pradėjo virpėti, jau galvojau, kad man šakes, nežinojau ką daryti rėkti, lėkti ar įsitikinti ar tikrai jis blogas žmogus.