Juodojo princo tarnaitė

Part 23

    Nepastebejau, kaip greitai praėjo tos kelios dienos ir jau buvome vėl namie. Gryžome į tą pačią rutiną- aš tvarkiau kambarius, Džeimis slampinėjo visur ir vis pamirksėdavo man. Maršel ir Artūras buvo darbe, kaip visad rūpinosi savo kompanijomis.

-Aš išeinu, tuoj gryšiu.- sušuko Džeimis eidamas link durų.

-Palauk, kur eini ?- nustojau valyti lentynas ir pribėgau prie jo.

-Man reikia trumpam išlėkti.- bandė atrodyti nekaltas.

-Kur ?- sunėriau rankas ir susiraukiau.

-Tuoj gryšiu meile.- pakštelėjo man į lūpas ir išskubėjo. Aš tik sustingau ir nuraudau. Mane pažadino iš transo telefono skambutis.

"Alio"- atsiliepiau ir žiūrėjau į viena tašką.

"Žiūrėk aš dabar esu prekybos centre su Karoliu"- kalbėjo Džilė.

"Ką? Ai tai gerai"

"Kas tau ?"

"Nieko. Tiesiog Džeimis mane pavadino meile ir aš išsilydžiau"- girdėjau kaip prukštelėjo Dži.

"Keitė lydosi dėl savo gražiuoliuko"- tyčiojosi.

"Tylėk. Tai ką ten norėjai pasakyti?" Pasiemiau šluostę ir toliau valiau dulkes.

"Mačiau Džeimį einantį į... eii Karoli ką tu..."- nutrūko rišys.

Žvilgtelėjau į telefoną ir gūžtelėjau pečiais, tai buvo ne nuostabu juk ji keistuolė Dži- bent jau man ji buvo.

Siurbliavau antrą aukštą, negirdėjau kaip gryžo Džeimis. Staiga griebė man už pečių, taip išgazdino, kad atsisukus trenkiau iš alkūnės jam į pilvą.

-Gerai.... žinosiu....tavęs negazdinti.- susiemęs už pilvo žiūrėjo į mane.

-O dieve, atsiprašau.- išjungus siurblį pribėgau prie jo.

-Viskas gerai.- ištiesė nykšti.

Glosčiau jam galvą ir bučiavau jo veidą vis atsiprašynėdama. Kai atsigavo, šyptelėjo.

-Kai ką tau turiu.- išsišiepė jis.

-Ir ką turi ?- mačiau kaip jis jaudinosi.

Iš kišenės išsitraukė pailgą dėžutė ir davė man. Žvilgtelėjau į jį ir į dėžutę, atidarius pamačiau sidabrinę grandinėlę su žvaigždės formos pakabuku ant jo buvo užrašyta "You're my star".

-Rinkau ilgai, tikiuosi tau patinka.- pasikasė galvą.

-Man labai patinka.- išsišiepiau. Paemė jis pakabuką ir užsegė man jį. Buvome arti vienas kito, beveik lietėmės lūpomis.

-Mes namie.- sušuko Maršel. Džeimis lėtai pasitraukė nuo manęs ir nuėjo žemyn. Aš stovėjau ir liečiau pirštais pakabuką, išgirdau kad mane kviečia, užsikišau grandinėlę už maikutės ir nuėjau žemyn.

-Kvietėte ?- nusileidus žemyn prisistačiau Maršel ir Artūrui.

-Turiu tau naujieną,- išsišiepė Maršel.- darysim po keleta dienų darbo pobūvį.

-Norėsit, kad visus namus išvalyti ir tą diena visus aptarnauti ?- užklausiau.

-Ne, norėsime kad būtum kaip svečias, o tarnus mes pasamdysime.- pasakė Artūras.

-Kaip fainiai ane ?-apkabino per petį mane Džeimis.

-Man bus malonu.- šyptelėjau.

Išėjus Artūrui ir Maršel, Džeimis man pašnabždėjo "Tą dieną, aš visiem tave pristatysiu kaip savo merginą."