Juodojo princo tarnaitė

Part 61

   Pasisodinau Keite ant kelių, o jinai stipriai mane apsižergė. Vis dar buvome šlapi, jaučiau jos krūtis kai prisiglaudė prie manęs, atrodė lyg būtu nuoga. Mane tai užvedė, bučiavau jos nuostabias lūpas kuriu man niekada nepakaks. Greitai ją pasiguldžiau į lova, patalynė greitai sušlapo nuo mūsų. Mano rankos ant jos kūno lakstė visur, kad tik paliesti jos kiekviena kūno dalį. 

Palikau lovoje gulėti Keite, pabučiaves jai į kakta išėjau. Ant gulto sedėjo Karolis su Džiule, pamate mane Džilė staigiai atsistojo.

-Tau viskas gerai?-priėjo prie manes Dži. Šyptelėjes jai linktelėjau.

-Tai kur taip ilgai užtrukote? -žvilgelėjo  į mane Karolis.

-Tai žinai kol krauja sustabdėme, užtrukome.-prisėdau šalia jo.

-O tai kur Keite?-apsižvalgė Džilė.

-Guli,-atsikosėjau.- sakė, kad pavargo.

Žvilgtelėjau į Karolį ir aiškiai jis tuo nepatikėjo, tikrai nutuokė ką mes veikėme vieni. 

-O neatrodo, kad mes jau kurį laika stovime vietoje?- gryžo Džilė nuo turėklų prie mūsų, susižvalge tik paguščiojome pečiais.

Išgirdome per garsiakalbius isijungiančia racija, neaiškiai kažkas sušmežėjo ir išsijungė. Priėje prie turėklu su Karoliu įsitikinome,kad laivas sustojes ir tikrai nežada pajudėti iš vietos. Išgirdome kitame gale šūksnius ir tikrai tai nebuvo iš laimės, susižvalge lėtai ėjome link jų. Iš už kampo išbėgo moteris pilna panikos, pasigirdo ginklo šūvis ir moteris staigiai krito ant grindų.

-O vieš....-staigiai Karolis uždengė Džilei burną.

-Nešdinamės iš čia.- pradėjo bėgti Karolis su Džile aš iš paskos.

-Bėkit jūs į laivo gala, aš einu Keitės.- išsiskyre išbėgau į kajute.

Pribėgau duris, sustojes klausiausi ar be jos nieko daugiau nebuvo. Išgirdęs šūksnius man nepažystama kalba staigiai ilindau. 

-Kas nutiko?-sunerimusi pažvelgė į mane Keitė.

Neturėdamas kada aiškinti dairiausi po kambarį, tik pamatęs pradaryta spinta staigiai istūmiau Keite.

-Džeimi ką tu darai?

-Neišleisk nė garso.-uždariau duris.

Išlužo durys ir isiveržė gan aukštas vyras, veidas buvo uždengtas, kažka šnekėjo man nesuprantama kalba ir atstatė į mane ginklą. Staigiai kažka turėjau daryti, greitai bėgiojau žvilgsniu po kambarį, dar karta jis man kažka sakė ko aš nesupratau. Pamatęs numesta dirža ant lovos griebes juo užsimojau ir su sagtimi užkabinau jam per ranka padarydamas žaizda. Tuo metu iššovė ginklas, kurio kulka užkliudė mano šona padarydamas nežymia žaizda. Puoles jį trenkiau į siena, alkūne prispaudes jo gerkle smugiavau į jo pilva. Uždėjes savo ranka ant mano veido stipriai stūmė nuo savęs, užsimojes trenkė man į veida. Nuo smūgio suklupau, vėl į mane atstatė ginklą, žvilgtelėjęs į spinta drasiai puoliau jį. Stengiausi, kad tik ginklas nebūtu nukreiptas į mane ir jis iššovė. Vyras krito ant žemės, kojos nelaikė ir atsisėdau ant lovos gaudydamas kvapa, adrenalinas plūdo mano venomis. 

Pakėliau galva kai išgirdau dungtelėjima spintoje, lėtai slinkau prie jos, siekiau spintos rankenos. Prasidarius staigiai spintos durims su Keitės riksmu trenkė man tiesiai į veida.

-Nu Keite.-susiėmiau už veido, kai perėjo aštrus skausmas.

-Džeimi!-sušukusi puolė ant manes parverzdama, jos skruostais riedėjo ašaros.

-Aš sveikas,-nušliuoščiau nuo jos skuosto ašaras.- dabar turime nešdintis iš čia kuo greičiau.

Greitai, išbėgome iš kajutės, norėjome kuo greičiau pasiekti laivo gala kur mūsų laukė Karolis su Džile.