Sedėjau vis dar pas Džeimi kabinete, vis dar jaučiausi prastai.
-Gal eik namo geriau. Paprašysiu, kad tave parveštu. -rūpinosi Džeimis.
-Manau, kad gera mintis.
Išsikvietė apsauginį, paprašes kad mane parveštu, netrukus buvau namie. Pasiemusi stikline vandens susiraičiau šiltoje lovoje. Pasnaudusi iškarto pasijutau geriau.
Neužilgo gryžo Džeimis.-Tu ankstyvas. -pasitikau jį.
-Gryžau anksčiau, norėjau pažiurėti kaip tu jautiesi. -perbraukė savo ranka per mano skruosta.
-Jau daug geriau jaučiuosi. -šyptelėjau.
-Tai gerai, -pakštelėjo man į kakta. - eik dar pagulėti geriau.
Susiraukiau ir nuėjau tiesiai į lova. Girdėjau, kaip jis kuitėsi virtuvėje lygtais, kažka virė, barškino puodus. Išgirdau kaip nukrito irankis ir garsiai nusikeikianti Džeimi, tai mane privertė nusijuokti. Galiausiai atėjo į miegamaji su padėklu.
-Ir ka čia padarei? -šypsodamasi žiurėjau į jį.
-Padariau košės, -padėjo padėkla. -bet nežinau, kaip ji gavosi tai manau, kad arbata bus geresnė.
Nusijuokiau iš jo ir pakabliavau košės. Gan neblogai jis buvo ja padares, tik biškiuka posurė. Žiurėjo jis į mane lyg laukdamas atsakymo.
-Gan neblogai. -šyptelėjau jam, jis atsakė tuo pačiu.
Kita ryta prasibudau jausdamasi tikrai gerai. Vartydamasi lovoje sugalvojau išeiti į miesta. Pasiemusi telefona surinkau Džilės numeri.
"Laba"-atsiliepė ji.
"Gal nori lėkti apsipirkti? "-išgirdau dideli šurmuli pas Džile. -"kur tu esi? "
"Žinok aš tikrai labai norėčiau, bet negaliu. Aš oro uoste. "
"Ką tu ten veiki? "-pasimečiau.
"Aš su Karoliu išskrendame į Ispanija. Metinių proga. "-džiaugėsi Dži.
"Oo, tai sveikinu. Gerai praleiskite laika. "
"Dėkui, mergyt. "-padėjo rageli.
Teko vienai eiti apsipirkti. Vaikštinėjau prekybos centre, staiga išgirdau kažkas šaukia mano varda. Atsisukusi pamačiau Arona.
-Tai kodėl viena? -šypsojosi man.
-Kartais gerai ir vienai pasibūti.
-Galiu tau palaikyti kompanija. -siulėsi Aronas, aš jam tik šyptelėjau.
-O ka tu čia veiki? -paklausiau Arono.
-Irgi vienas vaikštinėju. -nusijuokė.
-Tai kaip tau sekasi sutarti su Džeimiu?
-Nelabai šeip kalbamės. -linktelėjau jam.
Pravaikščiojome su juo po ivairias parduotuves, užėjome išgerti kavos.
-Manau, man jau laikas. -baigiau gerti kava.
-Palydėsiu. -šyptelėjo jis palikes pinigus už kava.
-Tu tikrai pasidarei malonus. -išėjome į kiema.
-Stengiuosi.
-Aronai... -jaučiau kaip man pradėjo svaikti galva. -man negera.
-Keite.
Tik pamačiau staigiai puolanti Arona prie manes ir viskas aptemo. Atsibudau ligoninėje, šalia sedėjo Aronas.
-Kas nutiko?
-Tu nualpai. Kaip jautiesi? -teiravosi Aronas
-Kaip ir gerai. -atsisėdau.
Iėjo gydytoja į palata.
-Kas man? -paklausiau jos.
-Sveikiname, -nusišypsojo ji. -jūs laukiatės, kaip keturias savaites.
-O sveikinu. -pašoko nuo kėdės Aronas.
Turėjau pasiruošti tokiam atsakymui, nes jau pati buvau nutuokusi kas man. Bet vistiek tai mane labai nustebino, kad aš busiu mama, tik nežinojau kaip man pranešti tai Džeimiui.
YOU ARE READING
Juodojo princo tarnaitė
Teen FictionKeitė mergina su charakteriu. Baigusi mokykla istoja į koledža ir ten sutinka gražuoliuka, dideli mergišių ir širdžių ėdika Džeimi. Vienintelė Keitė atsispiria Džeimio kerams ir tai jį dar labiau sudomina. Kai Keitei prireikia pinigų pragyvenimui...