Juodojo princo tarnaitė

Part 56

  Jau buvo du mėnesiai, kaip laukiausi ir vis dar nepasakius Džeimiui apie savo neštuma. Pykinimas slobo tas buvo gerai, tik dar retsykiais budavo silpnumo momentu.
Džeimis kaip ir sakė baigė savo darba ir pastaruojiu metu buvo tik namie. Pradėjome mažiau kalbėtis po paskutinio barnio. Nuėjau į virtuve ir užsikaičiau arbatinuka, Džeimis sedėjo prie stalo ir gurkšnojo kava.

-Keite, tau dar neatsibodo tos nesamonės? - gurkštelėjes kavos pažvelgė į mane.

Kurį laika tylėjau kol pasidariau arbata.

-Taip atsibodo, -atsisukau į Džeimi. - bet kadangi vis nepasakai kas tarp jūsu buvo, tai nenustosiu taip elktis.

Girdėjau kaip jis garsiai atsiduso, išgėres paskutinius kavos gurkšnius, nunešė puoduka į kriaukle.

-Nieko nebuvo tarp mūsu. -žvelgė į mane.

-Bet kažkodėl ta mergužėlė labai gretinosi prie taves. -susiraukiau.

-Man ji nė kiek neidomi, -priėjes prie manes arčiau lėtai apsivijo mano liemeni. - tu man esi pati idomiausiai ir nuostabiausia.

-Ar tikrai? -jaučiau kaip iš lėto mano pyktis atsileidžia.

-Tikru tikriausiai. -patraukė mano plaukus nuo pečiu, jaučiau jo švelnų alsavima į mano kakla.

-Ką tu darai? -sukikenau.

Nieko neatsakes pradėjo švelniai bučiuoti mano kakla. Stipriau apsikabino mane, kol bučiavo kakla jo ranka slinko po mano maikute krutinės link.

-Kaip taves pasilgau. -sušnabždėjo į ausį.

Atsisukusi į Džeimi isisiurbiau jam į lūpas, suėmes mane už liemens užkėlė ant staliuko. Apsivijau jį kojomis kaip jis isiskverbė į mane, vėl pajutome tuos nuostabius jausmus. Mūsu kūnai tiesiog troško vienas kito apimti didžiulės aistros ir geidulio.
Uždekiau ant stalo žvakes ir paruošiau vakariene. Abu sedėjome virtuvėje ir valgėme žvakiu šviesoje. Džeimis šyptelėjes atsinešė vyno buteli, pamačiusi kad jau ruošėsi pilti į taures sustabdžiau jį.

-Aš negersiu. -uždengiau taure.

-Kodėl? Yra proga. -išsišiepė jis ir bandė dar karta ipilti.

-Ne, -nusijuokiau ir pasiemiau taure. -man negalima.

-Kaip tai? -suraukė antakius.

-Na... Aš laukiuos.

Džeimis žiūrėjo į mane be žado, pasvėres buteli vyno nepastebėjo kaip pradėjo bėgti ant grindų. Tik po keliu akimirkų susivokes ką aš pasakiau pašokes nuo kėdės pribėgo prie manes, pakėles stipriai apkabino.

-Tu dabar prvertei tave dar labiau isimylėti.

Tikėjausi jo kažkiek kitokios reakcijos, bet šita tikrai buvo nuostabi kuri džiugino mus abu, sustiprindama mūsu šeima.