You Stole My Voice

1

Baimė – paskutinis jausmas kurį jaučiau prieš užsimerkiant akim. Nežinojimas kas manęs laukia ir kur aš atsidursiu kai vėl pramerksiu savo akis. Paskutinį kart , kai jutau šį jausmą atsidūriau Pietų Korėjoje. Dabar , dabar net nežinau ar išgyvensiu. Nežinau ar noriu išgyventi. Mano gimtiniai gyvenantys žmones mano , kad aš miriau prieš šešerius metus. Čia - niekas net nežino apie mano egzistencija. Žmones pažysta XW , bet ne Xiujum Wenslou. Kaip atsidūriau tokioje padėtyje? Na grįžkime keliom valandom atgal.

Per šešis metus pirma kartą susirengiau dalyvauti renginyje. Pirmą kart prisiverčiau išeiti iš namų kur nors toliau nei parduotuvė už kampo. Norėjau aplankyti vienos žymios grupės koncertą. Per radiją vis pranešėdavo , apie tai. Jie atsirado tada , kai atvykau čia. Nuo tada visi ir kalba apie juos. Buvo pagaliau įdomu pamatyti , kaip atrodo vaikinai atliekantys dainas įkvėpusias mane tapti tuo kuo dabar esu.

Nesistengiau atrodyti kažkuo išskirtinė. Nenorėjau , kad žmones atkreiptu į mane dėmesį. Jai atvirai , tai baisiausias dalykas žemėje yra žmones. Jie negailestingi ir bjaurūs. Jie savanaudžiai , beširdžiai , žudikai... Ahh atsiprašau įsijaučiau. Mano neapykanta žmonėm yra didelė ir aš tam turiu gerą priežastį. Na kaip ir minėjau nesistengiau kažkuo išsiskirti tikriausiai , tai ir buvo pirmas blogas dalykas.

Susirišau savo ilgus mėlynus garbanotus plaukus į vieną kasą. Iš spintos išsitraukiau juodą kožą su paprasta tamsiai žalia maikute. Apsirengusi priderinau vienintelius turimus patogius batus , rudus kerzus. Pažiūrėjau į veidrodį. Juuoda kepurė , juoda veido kaukė , tamsei žalia maikutė , juoda koža ir juodi džinsai. Papurčiau galvą atrodžiau tikrai įtartinai , jai būčiau praeivis pati į save žvelgčiau kreivai. Na bet ką padarysi.

Pasigriebusi kuprinę išėjau iš buto. Užrakinau keturias spynas ir suvedžiau kodą. Taip taip gal aš kiek perdedu dėl apsaugos , bet niekas dar nemirė nuo to. Na tik veikėjai siaubo filmuose , kai nespėdavo atrakinti durų – nevykeliai. Įsikišusi ausines patraukiau išėjimo link. Praeidama pro apsauga linktelėjau dirbančiam vaikinui. Apsaugos darbuotoju nepažinojau , žinojau juos tik iš veidų , kaip ir jie mane atpažindavo iš plaukų.

Lauke mane pasitiko tie padarai kuriuos mes vadiname žmonėm. Nuleidau galvą stengdamasi kuo labiau paslėpti savo veidą. Nenorėjau , kad kas nors matytu mane , tai mane baugino. Žinojau , kad turėčiau apsilankyti pas psichologą , policijos pareigūnai man taip pat , tai rekomendavo , bet aš nesutikau. Jai pati sau negaliu padėti , tai joks kitas žmogus man nepadės.

Lauke jau temo. Buvo keista matyti taip anksti temstant. Nors mano namuose visad tamsu. Taip pat nemėgstu ir per didelės šviesos. Kitaip tariant esu tipinė urvinė mergina. Nekenčiu žmonių ir šviesos. Turėjau prieš eidama į koncertą užsukti į kavinę pavalgyti nesinorėjo dvi valandas prabūti koncerte nevalgius.

Įėjau į man dar nežinoma kavinę , tai buvo dar viena mano klaida. Atsisėdau prie galinio stalelio ir kaip įprastai užsisakiau kimchi ir ryžiu , bei arbatos. Išsiėmiau ausines. Išsitraukiau eskizų knygutę. Norėjau pradėti piešti naują komikso personažą , bet kelios merginos prieš mane taip garsei kalbėjo , jog negalėjau nustoti barbenusi pieštuku į stalą.

-Tu matei , kaip Jimin gražei atrodo su sidabriniais plaukais?!,-cypė viena.

-Kaip ir Baekhyun. Jie tokie cuteeee!

-Kuris jums geresnis lyderis RM ar Suho?,-klausė trečioji.

-Žiūrėkit Suga įkėlė nauja nuotrauką.

-Ir Chanyeol!!!

-Merginos gal galėtumėt tyliau?,-maloniai paklausiau jų.

Žinoma reikėjo tikėtis , jog jos įsižeis juk paprašiau jų patylėti. Visos sėdėjusios prie stalelio prieš mane dabar žvelgė į mane. Sumirksėjau savo sidabrinėm akutėm. Nežinojau ką daryti. Jos visos žiūrėjo į mane lyg kažko laukdamos. Kilstelėjau antakį.