You Stole My Voice

41

-Šios merginos šiandien išsikraustys iš tavo buto ir tu niekad prie jų nelysi nebent nori mirti,-sumurmėjau,-Paleisiu tave ir tu dinksi iš čia raktus jos paliks pašto dėžutėj.

Vyriškis linktelėjo. Pasitraukiau nuo vaikino. Jis parklupo ant keturių stengdamas atgauti kvapą. Žinojau , kad jai taip jį paleisiu jis atgavęs kvapą vėl puls mane , tad spyriau jam ten kur vaikinams skaudžiause sumurmėdama.

-Korejiečiu daikčiukai didesni už tavo.

Vyras atsigavo po kelių minučių įsispyres į batus jis pasišalino iš šio buto. Jam išėjus užrakinau grotas. Atsisukau į vis dar gulinčia merginą ant šaltų cementinių grindų. Atsidusau. Pažvelgiau į praviras buto duris kur mačiau besislėpiančia kitą mergaitę. Ji atrodė tokia jauna lyg būtų vis dar nepilnametė. Ahh Xiujum tu negali nesikišti kur tau nereikia , taip? Dabar tikrai visi sužinos kur esu ir jai žurnalistai sužinos apie šį įvyki S.M mane nudės tada bus labai smagu tikiuos jie moka ištraukti savo idol iš problemu kitaip bus baisu...

Papurčiau galvą dėl to ką ruošiausi daryti. Lėtai nusiėmiau kepurę ir veido kaukę leisdama merginoms aiškiai pamatyti mano veida. Jaunėlė pesislėpenti bute atrodo iš kart atpažino mane. Prisitraukiau savo kuprinę prie savęs. Išėmiau sąsiuvinį ir rašiklį užrašiusi ką norėjau pasakyti padaviau vis dar gulinčiai rudaplaukiai. Pakilau iš savo vietos ir atrakinau savo buto duris tada apsisukau palikdama merginas vienas. Turėjau išeiti į miestą ir man žūdbūt reikėjo pavalgyti. Jai jums smalsu , tai merginai daviau lapelį kuriame buvo parašyta „Žinau , kad žinote kas esu , bet prašau niekam apie tai nesakyti iki kol grįšiu namo. Persineškite daiktus į mano butą ir pasidėkite ten kur rasite vietos. Bute nėra maisto , tad einu į parduotuvę. Turėčiau grįžti už poros valandų. Jauskitės , kaip namie ir pasistenkite nurimti."

Aplankiau visas vietas kurias žadėjau aplankyti liko tik maisto parduotuvė. Buvau pašte išsiunčiau laišką skirta S.M. Taip pat nuėjau nusipirkti savo kompiuterio ir telefono kadangi manasis mirė , o kompiuterio ir taip neturėjau. Užsakiau interneta , kad namuose man išvykus būtų internetas. Nusprendžiau , kad kažkas turės rūpintis butu iki kol manęs jame nebus , o toms merginoms reikėjo namų. Taip pat buvau kavinukėje pavalgiusi nusprendžiau , kad laikas keliauti namo , bet prieš tai reikėjo nupirkti maisto.

Vėžimėlis buvo pilnas produktu. Sustojau ties laikraščiu stendu. Bent jau penki iš man matomų laikraščiu turėjo ant viršėlio mano nuotrauką ir užrašą „Garsioji XW iš ties yra likusi vienintelė gyva Sarang". Nekreipiau į tai dėmesio. Net nepaėmiau žurnalo , kad perskaityt , tai ką jie rašo nenorėjau nieko apie tai girdėti ar žinoti.

Įžengiau į butą nešina keliais maišais kurie nebuvo vieni iš lengviausiu. Mačiau iš virtuvės sklindančia šviesą. Užrakinau duris ir nusispyriau batus. Pasikabinau švarkelį į spintą. Paėmusi maišus nuėjau į virtuvę kur mane pasitiko dvi merginos. Abi sėdėjo tyloje žvelgdamos į stalą prieš jas stovėjo kompiuteris ir du puodeliai. Man įžengus į vidų merginos nepakėlė akių. Mačiau hole sudėtus jų daiktus. Keli lagaminai ir menkniekiai. Padėjau maišus prie šaldytuvo ir atsisėdau prieš merginas nusiimdama kepurę ir veido kaukę.

Rudaplaukė atrodė vyresnė nei prie jos besiglaudžianti juodaplaukė mergina kuri atrodė apie 16 metų. Mergaitės mėlynos akys buvo paraudusios. Abiejų veidai bylojo apie tai , kad jos verkė ir kad kentėjo smurtą. Vyresniosios riešas buvo mėlynas nors ji ir stengėsi jį paslėpti su ilgomis megztuko rankovėmis. Jos abi atrodė per lieknos pagal savo amžiu ir tai vertė nerimauti dėl jų sveikatos. Atsidusau pasiėmusi vandens buteliuką atsigėriau jo ir nusiteikiau ilgam pokalbui nors ir jaučiausi pavargusi.

-Aš esu Xiujum Wenslou arba , kaip dabar jau visi žino buvau Nikolja Sarang.

-Aš esu Leja , o čia mano jaunėlė sesuo Hloja,-sumurmėjo rudaplaukė.