You Stole My Voice

5

Pabudau ne tada , kai nustojo groti muzika , o tada , kai atėjo seselė pakeisti mano lašelinės. Dėl nudegintų stygų negalėjau valgyti , tad man buvo statomos lašalinės kurios padėjo mano kūnui nenusilpti. Jos perteikė maistingas medžiagas per jas.

Pramerkiau sulipusias akis. Palatoje jau švietė saulė. Senyva moteris pažiūrėjo į mane ir nusišypsojo. Pakėliau laisvą ranką. Pasitryniau akis ir atsisėdau. Apsižvalgiau aplink. Niekas nepasikeitė vis dar buvau ligoninėje. Mano muzika tyliai grojo prie mano pagalvės. Paėmusi telefoną sustabdžiau ją. Laikrodis telefone rodė , kad jau 9.30AM. Miegojau ilgiau nei vakar. Bent tokia laimė.

Seselė pakalsuė ar ko nors norėčiau. Papurčiusi galvą palaukiau kol ji išeis iš palatos. Pasitvarkiau krentančius plaukus. Dar kart pasitryniau akis ir iškėliau kojas iš lovos. Paėmusi lašalinę priėjau prie sofos ir sudribau į savo vietą. Atverčiau eskizų knygutę. Joje jau buvo du nauji eskizai. Vakar baigiau juos abu , tai nebuvo piešinai , tai buvo eskizai , nes neturėjau spalvotu pieštukų. Užverčiau knygutę. Įsispyriau į ligoninės tapkes ir paėmusi eskuzus bei rašiklį patraukiau iš palatos.

Negalėjau ilgiau sėdėti tarp šių baltų sienų man reikėjo prasivaikščioti. Laikydama daiktus priglaudusi prie krūtinės išėjau į ligoninės kolidoriu kuriame jau zujo daktarai ir paciientai. Dėvėjau kaukę ant kurios buvo užrašyta , jog negaliu kalbėti ,tad manau ramei galėjau išeiti iš palatos ir nebijoti jog mane užkalbins.

Lėtais žingsniais vaikščiojau ligoninės kolidoriumi žvalgydamasi ir stebėdama aplinką. Stengiausi venkti žmonių , bet atrodo , tai buvo neįmanoma. Pakeliui į savo palatą sutikau daktarą kuris nuvedė mane proceduroms. Jis visą laiką tauškėjo apie tai kokia aš stipri ir kaip viska gerai atlaikau. Jis negalėjo atsistebėti , jog šiandien net išėjau pasivaikščioti. Seselė nuvedė mane į perbintavimo kambarį ir pakeitė tvarstį ant šaunkaulių. Užtepusi vaistus pasisiūlė parvesti mane į palatą , bet papaurčiau galvą ir patraukiau pati palatos link.

Priėjusi palatos duris suklusau. Girdėjau , jog kažkas yra viduje. Arba man vaidenosi. Norėjau atverti duris , kai iš palatos atsklido žodžiai...

-Jūs iš manęs šaipotės? Atvėdėt mane į tuščia palatą sakydami , jog čia yra mergina kuri negali kalbėti ir prikurdami istorijas kurios vertė mane jaustis baisiai!! Suho tai nejuokingas juokelis. Tu esi nejuokingas!

Sumirksėjau kelis kartus. Gūžtelėjau pečiais ir atvėriau duris. Nedvejojau ir net nesižvalgiau įėjau į vidų už savęs uždarydama duris. Atsirėmiau į šalia esančia sieną ir užmerkiau akis , nes smarkei suskaudo šoną. Eskizai iškrito iš rankų sukeldami triukšmą , bet man tai nerūpėjo. Susiėmiau už šono laukdama kol skausmas praeis. Tikriausiai per daug vaikščiojau.,..

-Xiujim čia tu?

O taip Suho aš tau atsakysiu. Negalėdama kalbėti būtinai atsakysiu , kad tai aš. Bet ir taip turėtu būti aišku , kad tai aš vis dėl to tai niekieno kito palata ,o mano tad... Pajutau kažkieno sunkia ranką ant savo peties. Akys staigiai atsimerkė išsiplėsdamos iš išgasčio. Pasukau žvilgsnį į žmogų kurio gigantiška ranka gulėjo ant mano peties. Tai buvo Suho. Pasislinkau siena toliau nuo jo , kad jo ranka nukristu nuo mano peties. Primerkiau savo akis ir įtartinai pažiūrėjau į jį.

-Ar viskas gerai?,-paklausė jis dar kart.

Sumirksėjau kelis kartus. Ar jis tikisi , kad aš prabilsiu. Na tada turiu jį nuvilti , nes per vieną naktį aš nepasveikau , bet tikrai manau mirčiau per vieną naktį įpatingai jeigu jis ruošesi taip prie manęs sėlinti. Man reikėjo paprašyti , kad duotu palatą su užraktu , kad šis vaikinas ir jo draugas negalėtu čia pasirodyti kol manęs pačios nėr palatoje.

-Xiujum?,-dar kart paklausė Suho.

Perbraukiau ranka sau per veidą. Būčiau patrankiusi galvą į sieną , bet susivaldžiau ar jis tikrai nori , kad aš jam atsakyčiau , gal man tai telepatiškai padaryti.

-Suho , kaip tu tikiesi jog ji atsakys?

Paklausė Kai duodamas man mano eskizų knygutę ir pieštuką. Paėmiau juos ir nedvejodama atsiverčiau švarų lapą.

„Ką jūs veikiat mano palatoje , kai joje nėra manęs?"

-Kodėl tavęs nėra palatoje?,-susiraukęs klausė Suho,-Tu dar nesi pasveikusi , kad galėtum išeiti iš jos.

„Kodėl vakar atėjusi seselė pristatė tave , kaip mano brolį?"

Vaikinas nutilo. Jo akys nukrypo į grindis jis atrodė pasimetęs. Pakreipiau galvą laukdama atsakymo. Supratusi , kad jo nesulauksiu pažvelgiau ton pusėn kur pastebėjau kažką judant. Knygute dar kart vos neiškrito iš mano rankų. Prieš mane stovėjo gyvas Tadashi Hamada. Pasitryniau akis ar man tikrai nesivaidena.

Juodi plaukai nebuvo labai ilgi , bet pakankamai , kad liestu vaikino blakstienas. Pailgas veidas dailios formos. Akys tamsiai rudos jos žvelgė tiesiai į mane išsiplėtusios lyg būčiau jį išgąsdinusi. Vaikino ilga nosis buvo tobula. Jo lupos plonos , bet forma... Atrodė , jog jis šypsosi , net ir tada kai ir nesišypso. Tokias lūpas gali turėti tik nuoširdus žmogus.

Atverčiau knygutes naują lapą ir paskubo užrašiau.

„Tadashi Hamada?????"

Vaikinas sumirksėjo kelis kartus , žvelgdamas į mano užrašytus žodžius tada garsei pratrūko juoku. Žiūrėjau į jį nustebusi. Tai buvo toks skaidrus garsas jog tikrai pradėjau manyti , kad man vaidenasi. Visai nenustepčiau jai taip ir būtų. Mano nuostabi vizija papurtė galvą.

-Ne. Chen.

Tarė vaikinas žiūrėdamas į mane ir tiesdamas man ranką. Pažiūrėjau į jį ne iš kart suprasdama ko jis nori. Tik po kelių akimirkų supratau jog jis nori paspausti mano ranką. Ištiesiau jam savo ranką kuri buvo su kateteriu. Vaikinas atsargei ją spustelėjo. Vis dar negalėjau atitraukti akių nuo jo. Jis buvo tikra Tadashi kopija nors tai neįmanoma , nes jis buvo animacinio filmuko personažas.

Negalėjau atitraukti savo akių nuo vaikino. Jam šypsantis panašumas buvo pritrenkiamas. Nejau filmuko kūrėjai nukopija Tadashi Hamada nuo šito vaikino. Jo vietoje aš bijočiau išeiti į gatvę , nes žmones tikrai gali pagalvoti jog jis yra gyvas Tadashi. Atsidususi gailiai žiūrėjau į vaikiną negalėdama prisiversti atitraukti savo akių nuo jo. Big Hero 6 yra mano mėgstamiause animacija , o dabar prieš mane stovi tobula to filmuko personažo versija.

„Ar tu tikrai ne Tadashi?"

-Ne aš esu Chen,-nusijuokė vaikinas.

„Ne tu Tadashi"