You Stole My Voice

29

-Jūs ir vėl bandėt užsiimti seksu virtuvėje?!!! Kiek kartu kartojau , jog virtuvė skirta tik valgymui!!! Dar ir Xiujum , tai pamatė!! Jūs jug žinot ,kas nutiks jai žurnalistai sužinos , kad jūs kartu!!! O jai ji praneš žurnalistams??!!! Norit , kad jūsų karjieros būtų baigtos?!

Suho rėkė ant vaikinų kurie stovėjo virtuvėje. Mane išvarė iš jos vos tik Baekhyun pakėlė lyderi ir pranešė apie susiklosčiuse padėtį. Sėdėjau svetainėje užsidengusi ausis. Veidas buvo išbalęs , o pilvo skausmas darėsi nepakenčiamas. Sukandau dantis stenkdamasi kuo mažiau kreipti dėmesį į skausmą ir šauksmus.

Giliai kvėpavau. Ahh aš prašiau man duoti vaistų ir vandens , o viską ką gavau , tai tik išvarymą iš virtuvės. Pilvo skausmas buvo pats nemaloniausias įpatingai , kai turėjo ateiti mano dienos. Šaltas prakaito lašelis nusirito skruostu. Išleidusį sunkų atodūsį atsiguliau ant sofos. Susiėmiau už pilvo ir susiriečiau į kamuoliuką.

Su manimi svetainėje buvo ir kiti vaikinai. Xiumin buvo pirmasis kuris pastebėjo , jog su manimi kažkas ne taip. Tikriausiai dėl to , nes jis sėdėjo priešais mane. Tikriausiai būčiau surikusi iš skausmo arba suinkštusi , bet gerklę draskę sausuma. Vaikinas susiraukęs pakilo nuo sofos ir priklupo prie manęs. Jo švelni ranka palietė mano kaktą. Išvargusiu žvilgsniu pažvelgiau į jį.

-Suho!!!!,-suriko Xiumin vis dar žvelgdamas į mane.

-Kas dabar?!,-suriko lyderis iš virtuvės.

-Xiujum kažkas negerai!!,-atrėkė D.O priklupęs prie manęs.

Užmerkiau akis. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Kažkas padėjo savo didelę ranką ant mano peties. Pramekiau vieną akį. Tai buvo Chen. Vaikinas žvelgė į mane susijaudinusiu žvilgsniu. Papūčiau lūpas ir lėtai atsisėdau susiraukusi iš skausmo. Paėmiau iš Tadashi rankos knygutę ir tušinuką. Greit suraičiau piktą sakinį ir mečiau lapelį į Suho.

„Aš sakiau , kad man reikia vaistų nuo skausmo ir vandens , o tu man liepiai eiti į svetainę!!!!"

-Aš... aš..

Ištiesiau ranką neleisdama jam kalbėti. Pradėjau piktai rašyti heroglifus ant knygutės lapo. Jai šis vaikinas jau nusprendė erzinti mane tebunie priversiu jį padaryti , tai ko jis tikrai nusipelnė už tai jog aš kenčiu skausmą , kai galėjau to išvenkti , jai tik jis būtų man davęs ko prašiau.

„Per tave aš kenčiu skausmą , kai galėjau to išvenkti. Tu šaukiai ant Chanbaek dėl to , kad jie myli vienas kita. Manai aš pasakysiu žurnalistams , kaip bl*t jai aš net kalbėti negaliu. Ir jai galėčiau kalbėti greičiau pasakyčiau , kad tu vaikštai po kambarį pusnuogis , kai jame yra mergina , o ne tai ,kad Chanbaek yra tikri. Kadangi man skauda ir aš dar pora valandų negalėsiu pakilti nuo sofos , kad nenualpčiau tu nuvažiuosi į parduotuvę ir nupirksi visko ko man reikia , nes bereikalingai šaukiai ant vaikinų!!!!!!!!"

-Ko tau reikia iš parduotuves?

Paklausė Chen paduodamas man stiklinę šilto vandens ir kelias tablėtes. Stumtelėjau jam sarašą. Įsidėjau vaistus į burną ir per skausmą nurijau juos su šiltu vandeniu. Pažvelgiau į Tadashi kopiją kurio skruostai degte degė. Vaikinas vos laikydamas juoką padavė sarašą lyderiui ir paplekšnojo jam per petį. Visi pripuolė prie jo ir pradėjo skaityti ko man reikia. Sehun buvo pirmasis kuris pradėjo juoktis balsu.

Rudaplaukis pažvelgė į mane išraudusiais skruostais nežinodamas ką sakyti. Susiėmusi už pilvo nužvelgiau jį perspėjančiu žvilgsniu. Lyderis pakėlė savo šunyčio akis į grupės narius. Nei vienas nieko nesakė , tikriausiai dėl to nes negalėjo nustoti juoktis.