Bus tik 50 dalių todėl ir keliu rečiau , nes beliko parašyti dvi dalis. Kita dalis taip pat bus miela , o pabaiga... Nieko apie ją nesakysiu. Myliuuuuu. NORIU KOMENTARU.
Rudaplaukis pakėlė galvą ieškodamas lango į kurį žvelgiau. Pastebėjau , kaip jo akys išsiplėtė , kai jis pamatė , tai ką ir aš. Šilta ranka akimirksniu atsidūrė ant mano akių neleisdamos man toliau stebėti matomo vaizdo.
-Ten ne Chanbaek,-sumurmėjo vaikinas.
-Mmm? Pasitrauk noriu pamatyti.
Vaikinas atsistojo prieš mane apglėbdamas mano liemenį rankomis ir užstodamas vaizdą. Pakėliau nepasitenkinusias akis į lyderis kuris atrodė šiek tiek išbalęs ir vos besitvardantis. Prikandau lūpą. Net jai ten ir ne Chanbaek reiškias ten yra kiti vaikinai ir Suho juos išbars , kai grįžim namo , nes šis vaikinas kitaip negali.
Papūčiau lūpas. Rudaplaukis primerkias akis žvelgė į mane. Pasistiebiau ant pirštų galiuku , sujungdama mūsų lūpas bučiniui. Rudaplaukiau reakcija buvo greita jis akimirksniu atsakė į mano bučinį. Laisvos rankos pirštus panardinau į vaikino plaukus pagilindama bučinį. Krimstelėjau vaikino apatinę lūpą. Tyli dejonė nuskambėjo tylėje rudens naktyje , po kurios sekė ViVi lojimas. Tai privertė grįžti į realybę ir prisiminti kur mes esame. Išpilta raudonio atsitraukiau nuo rudaplaukio.
Norėjau pakelti akis į dangų ir leisti vėjeliui atvėsinti įkaitusį kūną , kai akys sustojo ties tuo pačiu langu kur neseniai maniau esant Chanbaek. Dabar langas buvo atviras. Per jį pusiau persisvėręs buvo Kai? Taip tai buvo Kai ir Chen laikė jį už kaklo kažką murmėdamas. Kilstelėjau antakį. Vaikinas atrodė piktas ir netgi labai piktas.
-Tadashi!!!,-surikau.
Chen šoktelėjo atsitraukdamas nuo Kai. Piktai žvelgdama į langą nedelsdama patraukiau vidun. Įbėgau į vidų. Atsegusi ViVi pavadėli nubėgau laiptais į viršų tiesiai į Xiumin kambarį. Pagal tai kuris tai buvo langas , tai turėjo būti mažojo baozi kambarys. Pravėrusi duris pamačiau keturis vaikinus stovinčius prie praviro lango. Visi keturi , kaip maži vaikai žiūrėjo į savo pirštus.
-Kas čia katik įvyko?,-uždususi paklausiau.
-Dėl visko kaltas Kai!,-suriko Chen.
-Jūs patys nebuvot užsirakinę!
-Bet tu net nepasibeldei!!
-Baikit. Kas nutiko??,-surikausi paklausiau.
-Kai įėjo į kambarį , kai aš ir Chen mylėjomes,-ramei atsakė vaikinas.
Ir tik tada pastebėjau , jog Xiumin stovi su halatu kuris beveik nedengė jo preso , Tadashi devėjo tik trumpikes. Sumirksėjau kelis kartus , kai pajutau kaip skruostai tampa raudoni. Greit užsidengiau akis. apsisukusi norėjau išeiti iš kambario , bet atsitrenkiau į kietą krūtinę. Suho švelniai apglėbė mane. Girdėjau jo tylu juoką.
-Kai , Do atsiprašykit Chen ir Xiumin ir palikit kambarį. Chen atsiprašyk Kai , kad vos jo neišmetei pro langą.
Tadashi apsisuko ir apsikabino Kai. Nusišypsojusi vėl pasislėpiau Suho krūtinėje. Prie mano kojų tūpėjo ViVi. Papalekšnojau vaikinui per krūtinę. Atsitraukiau nuo jo. Atsitūpusi pasiėmiau šuniuką ir patraukiau į miegamąjį. Iš lagamino išsitraukiau pižamą. Nusprendžiau pirmoji nusimaudyti, nes žinojau , kad jai Suho maudysis pirmas man teks prisiversti neužmigti iki kol jis išeis iš vonio.
Prasidziovinusi plaukus įnėriau į pižamą. Lėtai pravėriau vonios duris. Iškišusi galvą apsižvalgiau ar niekur nesimato lyderio. Kambarys skendėjo blausioje šviesoje kuria skleidė naktinė lempą stovinti prie lovos. Drąsiai išėjau iš vonios tikėdamasi , kad Suho nėra kambaryje , bet vos tik priėjau prie lovos teko sustoti nuo matomo reginio.
YOU ARE READING
You Stole My Voice
FanfictionLiudininku apsaugos programa. Liudininkė: Nikolja Sorang. Byla:125AK. Perkeliama į pietų Korėja. Vardas: Xiujum Wenslou. Apsaugos laikas: Neribotas. Štai , kaip viskas prasidėjo. Nuo to praėjo šešeri metai. Šešeri metai svetimoj šaly. Po tiek ramyb...