You Stole My Voice

40

Po beveik dešimties valandų skrydžio galiausiai pasiekiau savo tikslą. Vietą į kuria žadėjau gyvenime nebegrįžti. Bet viskas keičias , tai vienintelė vieta kur galiu pasislėpti nuo visų ir žinau , kad jie manęs čia neieškos.

Pasiėmusi savo bagažą susitapdžiau taksi vairuotojas įtartinai nužvelgė mane. Nieko jam nesakiusi padaviau lapelį su adresu kurio niekad negalėsiu pamiršti. Po pusvalandžio buvau paleista prie devyniu aukštu namo. Susimokėjusi už taksi pasiėmiau lagaminą. Lauke buvo vėsiau nei tikėjausi. Bet ko tikėtis iš rudens.

Iš kuprinės išsitraukiau raktus kurių nenaudojau jau septynerius metus. Jais atidariau namo laiptinę ir žengiau lifto link. Tai nebuvo prabangus liftas ar namas. Vos įžengiau į liftą kilo abejoniu dėl jo saugimo , bet nekreipiau į tai dėmesio paspaudusi septinto aukšto mygtuką apsižvalgiau kvadratinėje dėžėje. Kiek visko pasikeitė per tą laiko kol čia nebuvau.

Rudos lifto durys atsivėrė išleisdamos keistą garsą. Pasiėmusi palagimą išėjau iš nesaugios patalpos į aukštą kuriame buvo butas. Pasisukusi kairėn sustingau. Ranka laikanti raktus drebėjo. Nebuvau čia ilgą laiką , tai vinintelė vieta kuri liko visa kita šeimos turtą pardaviau pasilikau tik vyriausios sesers butą , kad grįžusi turėčiau kur pasilikti , kad turėčiau kur grįžti po to , kai pasijusiu pakankamai stipri , kad grįžčiau.

Nurijusi seiles žengiau prie grotų kurios skyrė buto duris nuo manęs. Atrakinusi geležines grotas įžengiau į kvadratinę erdvę kurioje buvo kaimynų ir mano durys. Šviesa užsidegė automatiškai apšviesdama mano duris. Prikandusi lūpą žvelgiau į duris laukdama nežinia ko. Giliai iškvėpiau ir įkvėpiau. Žinojau , kad įžengusi ten turėsiu susitaikyti su visais prisiminimais kurie užplūs mane. Ten buvo visi šeimos daiktai , visos nuotraukos...

Staiga kaimynų duris atsidarė su trenksmu kliudydamos mano laganimą ir jį parvesdamos ant cementinių grindų. Baime pakeitė pyktis , bet tuo pačiu metu ausis pasiekė balsai nuo kurių bėgau... Iš kaimynų buto aiškiai sklido EXO muzika. Dėkojau sau , kad sugebėjau užsidėti kepurę ir veido kaukę. Nenorėjau , kad žinia apie mano buvimo vietą taip greit pasiektu vaikinus ar jų fanes. Nepažvelgiau į savo kaimynę sukandusi dantis pakėliau lagaminą ir priėjau prie spynos ieškodama tinkamo rakto.

-Ei Hloja žiūrėk turim nauja kaimyne!,-riktelėjo mergina stovinti prie durų.

Nekreipiau į ją dėmesio. Suradusi tinkamą raktą pradėjau rakinti spyną. Nenorėjau kalbėtis su niekuom , nes nemanau , kad būčiau sugebėjusi ištarti bent žodi. Norėjau pasislėpti nuo visų , bent kuriam laikui. Spynai pasidavus pradėjau rakinti antrąją spyną stengdamasi nekreipti dėmesio į žvilgsnius įsmeigtus į mano nugarą.

-Leja ji man kažkur matyta.

Pasigirdo dar vienos merginos murmesys tapačią akimirką , kai spyna pasidavė. Atvėriau buto duris. Įstūmusi lagaminą įžengiau į jį ir pati , prieš uždarydama duris atsidusau ir sumurmėjau.

-Prašau bent šianakt neleiskit garsei muzikos.

Sumurmėjusi uždariau duris už savęs užrakindama jas. Stovėjau visiškoj tamsoj. Giliai įkvėpusi kelis kartus žengiau pirmus žingsnius į tamsą. Akyse bėgiojo vaizdiniai , kaip seniau atrodė ši patalpa , kokia gyvybinga ji buvo, girdėjau sesers vaikų juoką , jos balsą. Nosį pasiekė nebūti kvapai. Šyptelėjau pajutusi ašaras bėgančias skruostais.

Virpančia ranka pasiekiau šviesos jungiklį ir jau po sekundės dalis buto buvo apšviestas holo lempos. Viskas apdengta baltais audeklais ant kurių nusėde keli sluoksniai dulkių. Ant sienos kabanti nuotrauka taip pat buvo uždengta audeklo , bet tokio per kurį galėjai matyti kas pavaizduota ant drobės. Nuslydau siena ir leidau ašaroms tekėti skruostais. Leidau sau išsiverkti žvelgdama į šeimos paveikslą kurį nutapiau prieš daug metų.