Suho tylėdamas važiavo Seoul'o gatvėmis vis aplenkdamas lėtai važiuojančias mašinas. Prieš valandą buvome sustoje pavalgyti nuo tada , kai padavėjas paprašė mano numerio jis netarė man nei žodžio visą laiką žvelgė į kelia ir tylėjo. Negalėjau ilgiau kentėti tylos galvoje sukosi per daug minčių ir man reikėjo kaip nors jų atsikratyti.
-Kokie šiandienos planai?,-tyliai paklausiau.
Vaikinas atsiduso išgirdęs mano klausimą. Pirma kart nuo tada , kai išvažiavome iš kavinės jis pažvelgė į mane savo nuostabiomis rudomis akimis. Jis prikando lūpą tada gražino savo žvilgsnį atgal į kelia.
-Aplankysime kelias vietas,-taip pat tyliai atsakė.
-Kokias?
-Seochon kaimeli , Dongdaemun design plaza ,common ground , naksan parka ir N seoul bokštą.
-Mmm...
Vaikinas dar kart pažvelgė į mane. Šyptelėjau jam šį kart pati nusisukdama į langą. Žinojau visas Suho išvardytas vietas ir žinojau , kad jos yra mėgstamiausios mylimųjų vietos. Skaistus raudonis nudažė skruostus. Ahhh manau , kad tikrai per dažnai raustu. Papūčiau lūpas prisimerkdama nuo saulės. Nors lauke ir švietė saulė vis tiek buvo vėsoka.
Suho pastatė mašiną prie mažos pardotuvėlės. Pažvelgiau į jį prieš išlipdama iš automobilio. Niekad nesu buvusi šitame kaimelyje tad buvo įdomu pamatyti kažką naujo. Jai atvirai visa Korėja yra man kažkas naujo , net ir gyvendama čia tiek laiko nebuvau aplankiusi nei vienos vietos... giliai įkvėpiau ir iškvėpiau pasiruošusi praleisti diena nuotaikingai.
Lėtai apėjau automobilį. Kol vaikinas dėjosi raktus į kišenę paėmiau iš jo fotoparatą ir sujungiau mūsų pirštus. Nežiūrėdama į vaikiną patraukiau ten kur matė akys. Suho nesipriešindamas sekė paskui mane. Šypsodamasi ėjau gilyn į kaimelį žvalgydamasi aplink. Plytinės tvoros skyrė namus vienas nuo kito ir kelio. Tai teikia žavesio aplinkai , niekur nesimatė nei šiukšlelės. Mediniai namai elegantiškai stovėjo slėpdamiesi už tvorų , o tie kurie nesislėpė tik dailino vaizdą.
Sustojau prie vieno iš nameliu kuris atrodė nuostabiai. Jau įsivaizdavau , kaip jį piešiu viename iš savo komiksų. Plačios dvivierės medinės durys tvirtai stuksojo staktoje. Ant durų dideliais heroglifais buvo išrašytą „Kovos menai". Šypsodamasi atsisukau į rudaplaukis kuris žvelgė į mane pakėlęs antakį.
-Nusifotografuokim.
Apėję visą kaimelį , meluoju apėjom tik pusę jo , sėdom į mašiną pasirengę keliauti į kitą Suho suplanuotą vietą. Tai buvo Common ground prekybos centras. Vienas iš keisčiausiu prekybos centrų. Pastatas sudeliotas iš mėlynų konteineriu atrodė neįtikėnai. Iššokau iš mašinos vos tik ji sustojo aikštelėje. Žvelgiau į pastatą kuris skyrėsi nuo visų kitų pastatų kuriuos buvau kadanors mačiusi.
-Ar patinka?
Paklausė vaikinas atsistojes šalia manęs. Pažvelgiau į jį spindinčiom akim. Pasistiebusi ant pirštų galiuku pakštelėjau vaikinui į skruostą. Negalėjau atitraukti akių nuo pastato , tai buvo kažkas neįtikėtino. Mėlyni konteineriai neapsakomai derėjo prie šiuolaikinio pastato. Dideli langai ir staliukai padaryti iš statiniu. Supyniau mūsų rankas nesuskaičiuojama kartą.
-Jai būčiau žinojęs , kad tau taip patiks šis pastatas jau senai būčiau tave čia atsivedęs,-sumurmėjo vaikinas.
-Jei būtum anksčiau mane čia atsivedęs būčiau privertusi tave mane vesti.
(Common ground foto)
KAMU SEDANG MEMBACA
You Stole My Voice
Fiksi PenggemarLiudininku apsaugos programa. Liudininkė: Nikolja Sorang. Byla:125AK. Perkeliama į pietų Korėja. Vardas: Xiujum Wenslou. Apsaugos laikas: Neribotas. Štai , kaip viskas prasidėjo. Nuo to praėjo šešeri metai. Šešeri metai svetimoj šaly. Po tiek ramyb...