You Stole My Voice

11

Labai trumpa dalis. Atsiprašau.

-Aš ir Baekhyun vakar nusekėm Chen , Kai ir Suho į ligoninę norėdami išsiaiškinti kodėl jie ten lankosi. Mes radome juos stovinčius prie merginos mėlynais ilgais plaukais. Mergina laikė užrašų knygutę ir rodė kažką jiems. Kai priėjom arčiau... Pamatėm ant jos veido ligoninės kaukę ant kurios buvo užrašyta „Atsiprašau aš negaliu kalbėti".

-Mes nemanėme , kad tai tiesa iki kol vaikinai mums visko nepaaiškino...

Suho pažvelgė į vaikinus ir jie visi linktelėjo duodami leidimą jam pasakyti , tai ko jie nepasakė. Sulaikiau kvapą.

-Mergina gulinti šventosios Marijos ligoninėje guli dėl mūsų kaltės. Xiujum Wenslou buvo sužeista mūsų faniu. Kelios Exol ir Army susiginčiojo su Xiujum , nes ji nenorėjo žiūrėti mūsų video ir dėl to ,kad ji nėra nei mūsų nei BTS grupės fanė , jos palaukė kol ji išėjo iš kavinės tada ją užpuolė ir pripylė jai į burną skysčio nudeginusio jos balso stygas. Mes kalti dėl to , kad iš jos buvo atimtas balsas,-Suho dar kart pažvelgė į vaikinus,-Mes atsiprašome už tai ką tau teko patirti Xiujum. Tu to nenusipelniai. EXO.

Ties žodžiu EXO visi vaikinai atsiklaupė ir nusilenkė iki pat žemės prieš save sudėdami rankas. Jam tikrai reikėjo paminėti mano vardą ir pavardę. Nejau jis tiesiog negalėjo taip ir toliau sakyti „Mergina". Užrakinau telefoną ir padaviau jį seseliai. Nežinojau ką galvoti. Tikrai nežinojau , nes... Po velnių tie vaikinai neturi proto ar jie bent nutuokia kokios dabar bus pasekmes. Jie net nepagalvojo , kad dabar aš ramei negalėsiu išeiti iš ligoninės , nes nemanau , kad čia yra daug paciienčiu su mėlynais plaukais. Kur po velnių jų sumautas protas nejau jie jį pragėrė.

Gerai dzin , kad jie paminėjo mano vardą ir pavardę , bet tada kam reikėjo sakyti kurioje sumautoje ligoninėje aš guliu ar jie girdėjo apie žmogaus privatumą. Aš turiu turėti savo privatų gyvenimą , o dabar jis dingo. Norėjau kažką mesti į sieną tikrai norėjau. Vienintelis daiktas kurį turėjau buvo užrašų knygutė. Nedvejojau sviedžiau ją per palatą. Knygutę nukrito prie sofos. Griuvau atgal į lovą ir pasislėpiau po patalais.

Taip pragulėjau apie valandą iki kol manęs patikrinti neatėjo gydytojas. Apžiūrėjas mane pranešė bent viena gerą naujieną. Mano balso stygos gija ne taip sparčiai kaip tikėtasi , bet jos gija. Jis išrašė man kažkokių geramu vaistų ir pagaliau galėsiu pradėti valgyti nebėra pavojaus , kad maistas pablogins padėti.

Kaip įprastai išėjau iš savo palatos. Daktaras sakė , kad pirmame aukšte yra parduotuvėlė joje turėčiau rasti ko man reikėjo. Neskubėdama nuėjau prie laiptu ir jais nusileidau į apačia. Nemėgau liftu , nes jie dažnai pastringa nesinorėtu būti pastrigusiai lifte ir dar ligoninėj. Pirmame aukšte mane pasitiko triukšmas. Apsižvalgiau aplink. Prie registratūros buriavosi begalė merginų. Kilstelėjau antakį. Daug sergančiu merginų?...

Gūžtelėjusi pečiais nuėjau į priešinga pusę ieškoti to dėl ko nusileidau į pirmą aukštą. Prireikė dešimties minučiu kol radau tą velnio pardotuvėlę. Atvėrusi duris įėjau į vidų. Ten buvo keletas jaunų merginų kurios neatrodė , kaip ligonės. Nekreipiau į jas dėmesio. Nuėjau prie pieštuku kuriuos mačiau kampe. Peržvelgusi pasirinkimą papūčiau lūpas. Nebuvo nei vienų gerų spalvotų pieštukų. Pasiėmiau pirmus pasitaikiusius. Teks piešti su jais.

Priėjau prie kasos. Pardavėja nužvelgė mane nuo galvos iki koju tikėdamasi , kad kažką jai pasakysiu nors atrodo veido kaukė aiškiai sakė , kad negaliu kalbėti. Ji nuskenavo mano prekę , kaip tik tuo pat metu , kai kažkas pabaksnojo į mano petį. Atsisukau į padara kuris drįso mane sutrukdyti. Tai viena iš pirkėju. Nusisukau nuo jos. Padaviau kasininkei pinigus ir nieko nelaukdama pasišalinau iš patalpos.

Ahhh , kad tie vaikinai žinotu ką jie pridirbo. Ar jie bent suvokai kiek jų faniu guli ligoninėse ir kiek iš jų lengvai gali pakliūti į ligoninę. Nejau jie tikrai neturi proto. Juk jie garsūs , tad manau turėtu žinoti , kaip veikia pasaulis tada , kai į jį isitraukiau garsūs žmones.