You Stole My Voice

44

Merginos iš kart sakau nepykit jai yra klaidų ir jai kurį laiką nebus dalių , nes pastaruoju metu nespėju nieko. Dar prasidėjo mirgena ir kitos ligos , tad tiesiog nieko nebesinori , o darbu daug , nes paskutinio kurso studentė esu. Ahh nežinau gal keles dienas nebus dalių , tad atsiprašau iš anksto.

*

Vaikinai padengė svetainėje esantį staliuką. Suho liepė visiems leisti į apačia pavalgyti. Buvo keista vėl matyti visus 8 vaikinus. Dabar jie atrodė geriau nei per video pokalbį. Nei vieno akys nebebuvo raudonos , bet vis dar galėjau matyti patinusius veidus. Tikiuosi jie pailsės. Nesinorėtu , kad grasioji grupė susirktu per mane.

Norėčiau jums pasakyti jog valgėme tyloje , bet manau visi suprastumėt , jog tai melas. Vaikinai kalbėjo vienas per kitą stengdamiesi pasakyti viską ko negalėjo pasakyti per tas dienas kol manęs nebuvo. Baekhyun nebesusitvardė , jog niekas jo negirdi ir įkando Sehun į petį. Jaunėlis pašoko iš savo vietos surikdamas ir priversdamas visus nutilti. Žvelgiau į juos laikydama juoką.

-Yaaa!!!! Už ką???,-suriko mankae.

-Jūs manęs nesiklausot,-piktai atrėžė Baek.

-Ką norėjai pasakyti?,-ramei įsiterpė lyderis.

-Xiujum nevalgo.

Liūdnai pasakė Baek nutaisęs šuniuko akis ir durdamas pirštu į mane. Kilstelėjau antakį. Išdavikas. Visų vaikinų akys nukrypo į mane. Nuleidau savo žvilgsnį į maistą prieš mane. Nežinau kodėl , bet nejaučiau apetito jau kelias dienas. Prikandau lūpą stengdamasi sugalvoti priežasti kodėl nevalgau. Man nespėjus nieko pasakyti Chen bakstelėjo į kairejį šoną. Pasisukau į vaikiną kuris laikė vištienos gabaliuką laukdamas kol įsižiosiu. Atsidususi suraukiau nosį ir nenoriai prasižiojau , bet prieš spėjant Tadashi įdėti maistą man į burną prieš mane užlindo Xiumin ir nukniaukė kasnį.

-Aweee!?,-suriko Chen.

-Jis skaniai atrodė,-pasiteisino baozi.

-Patrauk savo ranką kol nepasmaugiau tavęs...

Visų akys nukrypo į Do. Vaikinas žiūrėjo degančiu žvilgsniu į šalia jo sėdintį Chanyeol kurio kairioji ranka glostė vaikino plaukus. Sumirksėjau kelis kartus nebesuprasdama kas čia dedasi. Kodėl Yeol liečia Do plaukus , kai jis santykiuose su Baek... Oh puppy (man taip gražiau skamba vadinti Baekhyun) žiūrėjo į vaikinus su spindinčiomis akimis. Tuo tarpu Kai atrodė visai nerūpėjo kas dėjosi prie stalo. Vaikinas tiesiog ramei valgė net nesistengdamas parodyti jokio susidomėjimo , kad lendama prie jo vaikino. Mečiau viena iš savo lazdeliu į Yeol. Juodaplaukis atsisuko į mane. Kilstelėjau antakį ir išskėčiau rankas leisdama jam suprasti , jog man įdomu kas čia vyksta.

-Kol tavęs nebuvo daug kas pasikeitė,-sumurmėjo Baek.

-Kol manęs nebuvo jūsų meilė vienas kitam išblėso. Wow kokie jūs nuostabūs , o prieš akimirką virtuvėje pešėtės dėl obulio... Atsiprašysiu man reikia pasirodyti daktarui. Baikit pusryčius be manęs.

Pakilau iš savo vietos daugiau nieko netarusi. Užlipusi laiptis nuėjau į Suho kambarį persirenkti. Man iš ties reikėjo pasirodyti daktarui. Vaistai baiksis už kelių dienų , tad manau būtų pats laikas sužinoti kas manęs laukia. Iš lagimino išsiėmiau melsvą pūkuotą megstuką. Užsitempiau jį ant žalsvų marškinių kuriuos vilkėjau. Pasitvarkiau juodas odines kelnes , susiradusi kezus apsimoviau juos. Į kuprinę susimečiau reikalingus daiktus ir pagriebusi paltuką jau apsisukau eiti prie durų , kai jos atsidarė. Pro kambario duris įžengė rudaplaukis. Vaikinas nužvelgė mane primerktom akim.

-Nuvešiu tave pas daktarą , tik persirenksiu.

Man nespėjus sureaguot vaikinas stovėjo prieš mane be maikutės. Jis priėjo prie spintos ieškodamas joje rūbų. Skruostai akimirksniu užsiliepsnojo. Net ir žinant , kad buvau mačiusi jį be rūbų vis tiek negalėjau neraudonuoti. Nusukau akis į lubas stengdamasi giliai kvepuoti ir negalvoti apie kambaryje esanty rudaplaukį. Tai padaryti pasidarė sunkiau , kai jo sportinės kelnės nusileido prie mano koju. Sukandau dantis ir užmerkiau akis.