You Stole My Voice

24

Nenorėjau su juo dabar susidurti. Neturėjau jėgų jam aiškintis ar atsiprašinėti , nes būtent šita ir norėjau padaryti. Norėjau jo atsiprašyti , jog jam trenkiau. Norėjau , kad jis man atleistu už viską ką jiems dabar tenka per mane patirti. Atrodo ne tik save tempiu į duobę , bet kartu pasiimu ir vaikinus kurie man nieko nepadarė.

Šilti pirštai švelniai paėmė sužeistą riešą. Šaltas vanduo nuplovė kraują ir privertė mane susiraukti iš skausmo. Sukandau dantis , kad neišsprūstu joks garselis kuris pripažintu skausmą. Vaikinas su kažkuo švelniu nuvalė drėgną riešą. Jo rankos judėjo atsargei. Jis stengėsi kuo mažiau užgauti sužeistas vietas. Bintas paslėpė sužeidimus kuriuos pati pasidariau.

Girdėjau , kaip Suho pakilo ir kažkur išėjo iš pavėsinės palikdamas mane vieną joje. Sveika ranka lėtai paėmiau kožą kuri gulėjo šalia manęs. Nepramerkdama akių užsivilkau ją. Padėjau alkūnes ant stalo. Delnuose panarinau veidą. Norėjau išnykti. Dabar šiuo metu tikrai to norėjau. Tik dabar suvokiau ką padariau ir kas mane rado tokioje padėtyje.

Kaip aš dabar pažvelgsiu tam vaikinui į akis. skruostus užplūdo raudonis. Krūtinėje raizgėsi gėdos jausmas. Norėjau rėkti , norėjau išsirėkti ir pasijusti geriau , bet neturėjau balso , kad galėčiau tai padaryti. Panardinau pirštus į susivėlusius plaukus.

Vaikinas grįžo į pavėsinę. Šiltas pledukas uždengė mano pečius apsaugodamas mane nuo vėstančio nakties oro. Suho atsisėdo šalia manęs. Atrodo jis pasiryžęs laukti kol aš nurimsiu. Kol pagaliau pažvelgsiu į jį. Manau jam ilgai reikės to laukti. Nenorėjau sutikti jo akių nenorėjau... Nenorėjau girdėti ir jo pamokslu apie tai ką padariau , nes žinojau , jog tai blogai. Kaip aš leidau sau pasiduoti...

Buvau pažadėjusi savo mamai jog niekad taip nesielgsiu ir sulaužiau tą pažadą. Štai. Štai toji priežastis kuri neleido man taip elgtis visus tuos metus. Aš buvau pažadėjusi savo mamai taip nesielgti ir dabar... Sulaužiau tą pažadą. Ašaros vėl pradėjo tekėti skruostais. Atsiguliau ant stalo. Galvą buvau pasidėjusi ant sulenktos rankos veidu atsisukusi į Suho. Akys vis dar buvo užmerktos. Neturėjau tiek drąsos , kad galėčiau jas atmerkti.

Švelnūs pirštai prilielė šlapius mano skruostus. Jis atsargei nuvalė tekančias ašaras. Kai tikėjausi , jog jo ranka pasitrauks nuo manęs... Ji švelniai prigludo prie šlapio skruosto. Jis nykčiu paglostė sušalusi skruostą akimirksniu priversdamas jį užsiliepsnoti. Nežinomas jausmas užsiropštė ant visų jausmų viršunės ir užsidėjęs karūną atsisėdo į sostą reaguodamas į vaikino prisilietimus taip , kaip norėjo neklausydamas nei širdies nei proto.

Suho atsargei užkišo išsidraukiusius mano plaukus , už ausies neleisdamas jiems kristi ant veido. Vaikinas sėdėjo taip arti manęs , kad galėjau jausti jo tvirta koją besiremenčia į manają. jutau ir nuo jo sklindančia šilumą kuri neįtikėtinai ramino. Sušnurščiau nosimi ir pasiryžau neįmanomam. Susidurimui su Suho priekaištingu žvilgsniu.

Lėtai pramerkiau akis. Nedrąsei žvelgdama į stalo paviršių kurį apšvietė ne tik mėnulis , bet ir žibintas. Atsidusau nuo dar vieno švelnaus brūkštelėjimo dilbiu per skruostą. Suskaičiavau iki trijų ir tik tada pasukau savo akis vaikino link. Visa žibinto šviesa krito ant vaikino , tad galėjau aiškiai matyti gražujį dievaitį.

Exo lyderis sėdėjo šalia manęs užmerktom akim. Laisvąją ranka jis laikė pasirėmęs galvą. Jo visas veidas šaukte šaukė „poilsio". Rudi plaukai netvarkingai nubraukti atgal , tik kelios sruogos priekaištingai krito ant veido suteikdamos jam daugiau žavesio. Negili raukšlė tarp tamsių antakiu sakė , jog jis per daug jaudinasi. Skruotai buvo šiek tiek pabalę. Jis atrodė toks pavargęs. Ratilai po užmerktom akim jau ryškėjo. Dažniausiai pakilę lūpų kampučiai dabar gulėjo nusvirę. Vaikinas vilkėjo baltą maikutę ant kurios galėjau matyti kraujo dėmes likusias nuo manęs. Pečius šildė minkštas juodas megstukas.