Kažkieno šilta ranka palietė mano ranką. Pasukau akis. į mane žvelgė susirūpinusios Xiumin akys. Vaikinas atrodė susijaudinęs , lyg žinotu , kaip jaučiuosi. Boazi pastūmė man meniu ir paglostė mano petį. Stengiausi jam nusišypsoti , bet negalėjau tiesiog nėjo. Vaikinai diskutavo apie maistą ir tai ko jie norėtu paragauti. Tikriausiai dėl to , kad negalėjau su jais kalbėti jautė mane verstis nejaukiai. Parodžiau Xiumin savo užsakymą. Vaikinui linktelėjus pakilau iš savo vietos. Turėjau išeiti į lauką įkvėpti gryno oro.
Buvau nulydėta smalsių padavėju akių. Atsisėdau galiniame kavinės kieme. Atrėmiau alkūnes į šlaunis ir delnuose paslėpiau veidą. Viena ašara nuriedėjo skruostu. Akimirksniu ją nuvaliau neleisdama kitoms ašaroms ištekėti. Negalėjau pradėti verkti , kai laukia visas filmavimas. Perbraukiau pirštais per plaukus. Plaukai atskyrė mane nuo supančio pasaulio. Mėlynas šydas bandė saugoti nuo visko kas lauke manęs.
Pakilau nuo kėdės , reikėjo grįžti atgal. Negaliu sugadinti filmavo tik dėl to , nes visi nusiteikia prieš mane. Nagi viskas bus gerai , o jai tada viska velniop grįžusi į korėja susitvarkysiu savo būtą , o jai kas išsinuomosiu kitą pasislėpsiu jame ir nereikės su niekuom matytis , kaip ir visą laiką prieš tai.
-Jūs tikrai Xiujum.
Pakėliau savo akis į merginą stovėjusia už baro. Jauna panelė žvelgė į mane išplėtusi akis. sumirksėjau kelis kartus. Kurios grupės fanė ji... Jai ji ižeis mane aš pažadu įžeisiu ją atgal neturiu nuotaikos daugiau klausytis menkinančiu žodžiu apie save.
-Aš didelė jūsų komiksų fanė!
Riktelėjo ji. Šoktelėjau vietoj iš netikėtumo. Mano akys išsiplietė dar labiau. Žiūrėjau į ja sustingusi. Rudaplaukė pradėjo kažko ieškoti aplink save. Greit pažvelgiau į stalelį prie kurio sėdėjo vaikinai. Chen žvelgė į mane klausiame žvilgsniu. Nutaisiau maldaujama žvilgsnį ,nes nežinojau ką ši mergina ruošiasi daryti. Tadashi nespėjus pajudėti mergina vėl prakalbo.
-Ar galėtumėt pasirašyti. Prašau.
Pažiūrėjau į man ištiestą mano komiksą. Tai buvo ketvirtasis komiksas. Atsidusau iš palengvėjimo. Jau maniau , kad ji ruošesi mane užpulti. Ramesnė priėjau prie baro. Atsisėdau ant baro kėdės ir paėmiau iš juos knygutę su tušinuku. Pažvelgiau į jos vardo kortelę. Ant viršelio didelėm raidėm parašiau merginai palinkėjimą. Tada prisiminiau , kad suknelės kišenėje turiu telefoną. Išsitraukiau jį. Apsižvalgiusi pasiėmiau servetėlę.
„Jai nori galime pasidaryti nuotrauką. Įkelsiu ją į savo instagramą , tik duok savąjį."
Mergina perskaičiusi mano užrašą sucypė. Tai privertė mane sutrikti , nes nežinojau , kaip į tai reaguoti. Tikriausiai tai yra pirmas kartas , kai sutinku savo skaitytoja. Ir apskritai žmogu kuris yra laimingas jog sutiko mane. Rudaplaukė griebė tušinuką suraičiusi savo instagramą pastumė man servetėlę. Pajungiau telefone kamerą ir atsisukau taip , kad matytusi ir ji ir aš.
Klestelėjau į savo vietą prie stalo. Nekreipiau dėmesio į vaikinus kėliau nuotrauką į instagramą. Susiradusi merginą užtaginau ją. „Pirmoji skaitytoja kuriai daviau savo autografą. Tikiuosi , tai tave pralinksmino." Padėjau telefoną ant stalo. Vaikinai žiūrėjo į mane klausiamais žvilgsniais.
-Skaitytoja,-sumurmėjau.
-Žmones tave pradeda atpažinti tu nebegalėsi viena išeiti į miestą,-rimtai tarė Kai.
-Už tai reiktu padėkotu Suho,-sumurmėjau net nežiūrėdama į lyderį.
Kadangi jutau dirginimą gerklėje pasiėmiau sąsiuvinį kuris gulėjo prie Xiumin.
YOU ARE READING
You Stole My Voice
FanfictionLiudininku apsaugos programa. Liudininkė: Nikolja Sorang. Byla:125AK. Perkeliama į pietų Korėja. Vardas: Xiujum Wenslou. Apsaugos laikas: Neribotas. Štai , kaip viskas prasidėjo. Nuo to praėjo šešeri metai. Šešeri metai svetimoj šaly. Po tiek ramyb...