Primenu istorija eina į pabaiga.
Ryte pabudau nuo skaisčios saulės šviesos. Spinduliai nesigailėdami švietė tiesiai į užmerktas akis versdami atsibusti. Suinkštusi iš nepasitenkinimo apsisukau į kitą pusę užsidengdama patalais veidą. Išleidau sunkų atodūsį supratusi , kad lovoje esu viena. Tikriausiai vaikinas išėjo naktį arba anksti ryte.
Jeigu jūs manot , kad aš gailiuosi savo poelgio tada klystate per šiuos metus tai pirmas dalykas kuris privertė mane pasijusti normalia , pasijusti gyva ir ne tik egzistuojančia. Net jai ir rudaplaukis gailėsis praleistos nakties su manimi , man tai nesvarbu iki kol pati to nesigailiu.
Atsidususi nusimečiau patalus nuo savęs. Atsisėdau lovoje. Pasitrynusi akis pažvelgiau į naktinį staliuką ant kurio buvo mano mobilusis. Prie telefono gulėjo kelios tabletės. Tai rytinė vaistų dozė. Paėmusi vandens buteliuką išgėriau juos ir atsirakinau telefoną kurio viršuje spindėjo lemputė pranešdama apie pranešimus. Tai buvo žinutės mūsų grupėje.
„Sehun: (Nuotrauka su Suho subraižytais pečiais). Kažkas užpuolė Suho..."
„Xiumin: Ar tai nagų įbrėžimai?"
„Sehun: (Nuotrauka su bučinio žyme netoli krūtinės). Pas ką nakvojo Suho?!!!!"
„Chen: Suho su kuo nakvojai????"
„Beakhyun: Jai Xiujum tai pamatys bus negerai! Suho buvo pirmasis jos vaikinas."
„D.O: Jai priversi verkti Xiujum mes tave paliksim Hawajuose nedvejodami..."
„Sehun: Vaikinai aš manau , kad jis su kažkuo permiegojo. Jis grįžo be maikutės ir susivėlęs."
„Kai:....."
„Yeol: Suho Hyeong kaip tu galėjai? Tu įskaudinai Xiujum..."
Kilstelėjau antakį. Manau lyderis prisidirbo. Šyptelėjusi nusitraukiau patalus nuo savęs ir pakilau iš lovos. Jaučiau menką skausmą , bet tai nemaišė nueiti iki dušo. Po pusvalandžio buvau pasiruošusi eiti iš kambario. Šiandien turėjom laisvą dieną , tad kiekvienas galėjom atskirai išeiti į miestą jai norėjom. Užsidėjusi kepurę ir akinius apgriebiau kuprinę su mobiliuoju ir patraukiau iš savo kambario.
Man einant iš kambario tuo pačiu metu atsidarė ir durys priešais. Pakėliau akis į vaikiną. Tai buvo rudaplaukis kuris praleido nakti su manimi. Vaikino akys susitiko su manosiomis. Skruostus nudažė skaistus raudonis. Prikandau apatinę lūpą bandydama susilaikyti nuo šypsenos. Vaikinas atrodė taip pat gerai , kaip ir kasdien. Melsvi šortai , laisvi balti marškinėliai , kuprinė ant pečių. Plaukus laikė paslėpęs po juodą kepure. Rankoje laikė akinius nuo saulės ir mobilųjį telefoną. Uždariau kambario duris vis dar žiūrėdama į vaikiną.
Man nespėjus sureaguoti Suho griebė mane už riešo. Nusitempė į katik atvažiavusį liftą. Žvelgiau į jį pasimetusi. Vaikinas nusišypsojo ir pakštelėjo į skruostą užsidėdamas akinius. Jo ranka nuslydo nuo riešo prie pirštų atsargei supindamas juos.
-Mes einam į miestą,-tarė jis.
Linktelėjau nebetvardydama savo šypsenos. Užsidėjau saulės akinius ir sekiau vaikiną. Pirmiausia nuėjome į kavinę kurioje atsisėdome pavėsyje , bet taip kad matytusi vandenynas. Vaikinas pasisuko vandenyno link žvelgdamas į akva spalvos vandenį skalaujantį auksinį papludymį. Atsirakinau telefoną ir padariau jo profilio nuotrauką kuri tokiame vaizde atrodė nuostabei. Stumtelėjau telefoną Suho.
-Padaryk nuotrauka su mano telefonu , prašau,-tarė padarydamas miela veidelį.
Linktelėjau. Paėmiau jo atrakintą mobilųjį. Vaikinas nusiėmė kepurę ir pradėjo pozuoti. Man padarius apie dvidešimt nuotraukų galiausiai jis liko patenkintas. Šypsodamasi gražinau jo prietaisą. Pati tai pat nusiėmiau kepurę ir padėkojau padavėjai už gėrimus linktelėdama galvą. Mergina šyptelėjo žvelgdama į mano apnuoginta kaklą. Šiandien susirišau plaukus į kasą , kad nebūtų taip karštą. Susiraukiau nuo jos išraiškos. Ar kažkas yra ant mano kaklo? Paėmiau mobilųjį , pasinaudojau kamera , kaip veidrodžiu. Akys išsiplėtė nuo vaizdo ant kaklo skruostai užsiliepsnojo.
YOU ARE READING
You Stole My Voice
FanfictionLiudininku apsaugos programa. Liudininkė: Nikolja Sorang. Byla:125AK. Perkeliama į pietų Korėja. Vardas: Xiujum Wenslou. Apsaugos laikas: Neribotas. Štai , kaip viskas prasidėjo. Nuo to praėjo šešeri metai. Šešeri metai svetimoj šaly. Po tiek ramyb...