You Stole My Voice

2

Štai , kaip atsidūriau tokioje padėtyje. Pasakiau kelioms merginoms , kad nenoriu pažiūrėti jų dievaičiu video ir už tai nusipelniau mirties. Manau visi supranta , kad jos perlenkė lazdą , bet niekam , tai nerūpėjo , nes juk jos teisios. Na bent jau jos taip mano.

Girdėjau aparatų pypsėjimą. Jis erzino , bet taip pat ir ramino. Tai , kad girdžiu aparatus reiškias ,kad likau gyvą. Vienas pliusas manyčiau. Privalėjau pramerkti akis ir sužinoti kas pasikeitė. Ką tos merginos iš manęs atėmė nors ir likau gyva. Sukaupiau jėgas pasiryžusi blagiausiam. Lėtai atmerkiau akis. Baltos lubos. Visad svarsčiau kodėl ligoninės negali nusidažyti savo lubų kitoke spalva paciantams būtų jaukiau , kai jie pramerke akis po siunkių operacijų arba ligų.

Apsižvalgiau aplink. Tai tik keli aparatai. Vienas matavo spaudimą ir tikrino širdies plakimą , kitas... Tai ne aparatas , o tiesiog lašelinė. Tiek mažai aparatų turėtų rodyti gerą , taip? Pasistengiau atsisėsti. Sukandau dantis iš skausmo. Ahh mano šonkiauliai. Nagi rimtai būtinai reikėjo mane spardyti? Su skausmais atsisėdau lovoje. Patraukusi patalus pakėliau ligoninės pižaminę maikutę. Šonkauliai buvo apvynioti. Tikiuosi nei vienas iš jų nelūžo.

Jaučiau keistą skonį burnoje. Suraukiau antakius. Apsižvalgiusi pamačiau ant stalo palikta daktarų ataskaita. Yay dėkui už neatsakingus daktarus. Paėmiau ataskaitą ir pradėjau ją vartyti. Čia buvo ne tik daktarų ataskaita , bet ir kavinės savininko , bei policijos. Jie rašė „Xiujim Wenslou 23 metu buvo užpulta. Bla bla bla. „ O čia yra net ir tų grupių pavadinimai paminėti jie teigia , kad mes susiginčijom dėl Exo ir BTS grupių. Aš liepiau joms kalbėti tyliau , o jos supyko , kad nesidomėjau jų mėgstamom grupėm. Nuostabu nagi dabar pažiūrėkim ką daktarai man prognozuoja.

„Pacientės balso stygos smarkei nudegintos Choromatiniu tirpalu (nežinau ar toks egzistuoja). Balso stygoms atsigauti prireiks mėnesio tą laiką pacientė negalės kalbėti. Būti..."

Negalėsiu kalbėti? Jos atėmė iš manęs mano balsą. Tos merginos atėmė iš manęs galimybę kalbėti vien dėl to , kad nenorėjau sužinoti daugiau apie jų grupes. Ar taip galima elgtis su žmonėmis...Žinoma aš pratusi prie to , kaip žmones žiauriai elgesi , bet... Išreikščiau jums savo jausmus , bet po prieš šešis metus įvykusiu įvykiu nebemoku to daryti. Manau tiesiog atsiribojau nuo betkokių jausmų , kad niekas negalėtu manęs įskaudinti. Arba tiesiog vis dar neatsigavau po jų...

Palatos durys prasivėrė taip pat staigei ir užsivėrė. Prie durų prisispaudęs stovėjo vaikinas.Nemačiau , kaip jis atrodė , nes jis buvo atsukęs mane nugarą. Galėjau matyti tik , tai kad jis buvo ne žemas. Vaikinas pro durų plyšeli stebėjo kas dedasi kolidoriuje. Atrodo jis nusprendė pasislėpti mano palatoje net nekreipdamas dėmesio į tai ar aš jam leidžiu ar ne.

Žvelgiau į jį porą akimirkų svarstydama ar leisti jam čia pasilikti ir apsimesti , kad jo nematau ar kaip nors jam parodyti jog aš esu čia. Norėjau atsikrenkšti , bet nepavyko. Dabar pajutau tą keistą jausmą gerklėje. Žinote , kai turi angina , tai kažkas panašaus tik blogiau skausmas didesnis... Ir jauti jog nieko negali pasakyti , nes tau tiesiog neina išgauti jokio garso.

Suraukiau nosį nuo nevykusio bandymo. Apsižvalgiau aplink. Kaip galėčiau parodyti jam , kad esu čia , jai negaliu net kalbėti. Pabarbenau pirštais į daktarų ataskaita... Ataskaita žinoma. Numečiau prispaustus lapus prie lentelės ant grindų. Tai sukėlė skardų trenksmo garsą. Vaikinas stovintis prie durų iš netikėtumo riktelėjo ir staigiai atsisuko į mane.

Dabar mačiau beveik visą jo veidą. Na jai atvirai tik akis. Tamsiai rudas akis kurios nustebusios žvelgė į mane. Juoda veido kaukė slėpė jo nosį ir lūpas. Tokios pat spalvos kepurė neleido pamatyti jo plaukų spalvos , taip pat negelbėjo ir kapišonas. Jis atrodė , kaip banditas. Atvirai kalbant gal netgi kaip nusikaltėlis. Mėlini plėšyti džinsai , pilkas džemperis , juoda veido kaukė ir juoda kepurė. Jis rankoje laikė telefoną. Pastebėjau kelis žiedus ant pirštų...